Kaunas. Baltuoju pirmadieniu pavadinta pieno gamintojų akcija, kai dar šiltas pienas laistytas laukuose, buvo preliudija į didžiausią pastarųjų metų pieno ūkininkų protestą, kuris kovo 23 d. surengtas Vilniuje.

Tęstinė pienininkų protesto akcija (pieno dalijimas gyventojams, pieno išlaistymas laukuose, piketas prie Seimo, susitikimai su aukščiausiais valdžios atstovais) pripažinta 2023-iųjų Metų įvykiu, kurį rinko redakcija „Mano ūkis“.

Įvykiai prasidėjo vasario 6 d., kai nepakeliama pieno sektoriaus padėtis žemdirbius atginė į miestus prie didžiųjų prekybos centrų ir pieno perdirbėjų būstinių. Protestuodami prieš žemas pieno supirkimo kainas, ūkininkai čia statė žaliuosius kryžius ir kvietė jungtis prie Baltojo pirmadienio.

Kovo 8-ąją ir 15-ąją ūkininkų atstovai rinkosi prie Vyriausybės, o visą akciją vainikavo kovo 23 d. prie Seimo surengtas didžiausias pastarojo meto pienininkų protestas.

Didžiausiame pastarojo laikmečio pieno ūkininkų proteste dalyvavo keli tūkstančiai žmonių

Apie pieno gamintojų problemas išgirdo visa Lietuva

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis – bene visų pieno akcijų ir protestų sumanytojas, vykdytojas, kovotojas, gebantis atverti bet kurias duris. Ir šių metų pienininkų pasipriešinimas, kuriame, J. Vilionio teigimu, dalyvavo apie 4 000 žmonių, surengtas jam nuolat viešai kalbant, kad tik aktyvus ūkininkų nesitaikstymas su esama padėtimi gali ką nors pakeisti.

„Dirbau dieną naktį ir su ūkininkais, ir su Seimo nariais. Buvo daug organizacinių rūpesčių, reikėjo gauti leidimus, įkalbėti ūkininkus dalyvauti. Pats įkalbinėjau daugelio rajonų ūkininkų sąjungas, kai kurių pieninių ir už transportą sumokėti paprašiau. Bet juk ne pirmą kartą rengiau tokią akciją“, – mosteli ranka J. Vilionis.

Jis neabejoja, kad stengtis rengiant mitingą vertėjo. „Svarbiausia, kad visiems parodėme pieno gamintojų problemas. Apie mūsų vargus išgirdo visuomenė, susitikome su premjere Ingrida Šimonyte, Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, mus priėmė Prezidentūroje. Pavyko gauti ir paramos, nors ne tiek, kiek jos reikėjo“, – kalbėjo J. Vilionis.

Akcija kainavo 7,5 tūkst. Eur, reikėjo mokėti už sceną, muzikantus, vedėjus, transportą. LPGA prezidentas sakė, kad pinigai surinkti iš rėmėjų ir ūkininkų.

„Kodėl pienininkai turi tik kryžiaus kelius praeiti, kad galėtų gaminti tokį būtiną žmonėms produktą – pieną? Kodėl mums prirašyta tiek reikalavimų, kodėl taip didinami mokesčiai? Kodėl daroma viskas, kad tik būtų kuo sunkiau ūkininkauti?“ – nepaliauja stebėtis J. Vilionis ir tvirtai pareiškia – jeigu reikės, surengs dar stipresnių protestų.

Ir šiųmetis protestas jam buvo ne pirmas. J. Vilionis dalyvavo ir 2003 m. kelių blokadoje, dėl ko tampytas po teismus (galiausiai buvo išteisintas). Jis organizavo ir 2016 m. plačiai nuskambėjusią protesto akciją, kai apie 2 000 ūkininkų, dalis jų su karvių kostiumais (gyvų atsivežti negavo leidimo), žygiavo Gedimino pr., o paskui kurį laiką įsikūrė palapinėje prie Žemės ūkio ministerijos.    

Protesto akcija ūkininką paskatino veikti

Tauragės r. ūkininkas Egidijus Kleinaitis buvo pirmasis, išliejęs į laukus 8 t pieno. Iš viso per 3 dienas – apie 24 tonas.

„Buvau tvirtai pasakęs, kad neduosiu pieno už tą kainą, kurią siūlo. Negalėjau nusileisti. Pirmą dieną labai skaudėjo. Antrą lengviau, trečią jau visai ramiai išvažiavau į laukus, – juokiasi Egidijus. – Nežinau, ar teisingai elgiausi, bet tuo metu kito varianto nebuvo. Jeigu būtume nusileidę, tai nevertėtų nė streikuoti.

Mums su Gediminu (Šilalės r. ūkininku Gediminu Vėlavičiumi, kuris taip pat liejo pieną į laukus – red. past.) sumokėjo dalį pinigų už išlaistytą pieną – balandį išrašė skatinamąjį priedą. Bet to nauda tokia, kad paskui paramos negavome. Nors, mano akimis, ji turėjo būti padalyta visiems vienodai.“

Egidijus mano, kad pieno laistymas ir protestai Vilniuje padėjo pasiekti tikslą – atkreipti politikų, visuomenės, žiniasklaidos dėmesį į pieno sektoriaus problemas. Tačiau iš esmės pokyčius pajuto, jo teigimu, gal tik 1–2 proc. ūkininkų.

„Tikėjau, kad akcijos padės, bet nežinau... Labai reikia vienybės. Tik visiems kartu galima ką nors padaryti. Galvojau, kad ši akcija padės labiau suburti ūkininkus, pasitikėti vieni kitiems, gal paskatins kitaip dirbti, bet to kol kas nematau. Kol patys žmonės nesupras, kad galima dirbti kitaip, nieko nebus. Bet tie, kurie norėjo kažką daryti, padarė, o kurie nenori – dejuoja ir viskas“, – sako E. Kleinaitis pridurdamas, kad valstybė kainų nereguliuos, ūkininkai patys turi gebėti parduoti savo pagamintą pieną.

Būtent jis su kolega Gediminu Vėlavičiumi ir ėmėsi pokyčių – įkūrė kooperatyvą „Baltas“, kuris jau vienija 12 pieno gamintojų. Visi dabar gauna vienodą pieno kainą, nesvarbu 500 l ar 4 t pieno parduoda. „Dėl kainos deramės kas mėnesį, bet dabar mums lengviau. Didesnieji kol kas išlošė nedaug – gal 1 ar 2 ct, bet mažiausieji džiaugiasi, jie gauna 4–5 ct daugiau. Tad nors mažiesiems padėjome“, – džiaugiasi E. Kleinaitis, ėmęsis permainų.

Metų žmogus ir Metų įvykis

Šis pienininkų protestas iškėlė ir naujus žemdirbių lyderius. Viena ryškiausių asmenybių – Mažeikių r. ūkininkas Audrius Vanagas, neformalaus Žemdirbių organizacinio štabo atstovas, žemdirbių derybininkas, kurį „Mano ūkio“ redakcija išrinko 2023-iųjų Metų žmogumi.

Rinkdama Metų žmogų ir Metų įvykį, redakcija pasiūlė pareikšti nuomonę trims auditorijoms: redakcijos atrinktai 50 ekspertų grupei (ją sudarė agroverslo įmonių, mokslo įstaigų vadovai), portalo manoūkis.lt lankytojams (pasiūlėme dalyvauti apklausoje) ir redakcijos darbuotojams.

Visų rinkimų dalyvių grupių nuomone, tęstinė pienininkų protesto akcija buvo ryškiausias 2023 m. įvykis. Tarp svarbiausių įvykių taip pat minima rugpjūtį Lietuvoje praūžusi audra ir kruša, taip pat ekologinės gamybos susitraukimas.