Uždraudus naudoti svarbiausią dirvinio veikimo herbicidų veikliąją medžiagą flufenacetą, žemdirbiams bus gerokai sunkiau kontroliuoti vienaskiltes piktžoles, tarp jų ir pelinius pašiaušėlius. Tad kokia išeitis?

Peliniai pašiaušėliai agresyviai plinta šiaurės, vidurio ir pietų Lietuvoje. Ši problema dar labiau paaštrės uždraudus svarbią dirvinio veikimo herbicido veikliąją medžiagą flufenacetą, kuris iki šiol buvo veiksminga kovos su sunkiai išnaikinamais peliniais pašiaušėliais priemonė. Daugiau nei 20 metų jis buvo daugelio herbicidų strategijų pagrindas, ypač auginant žieminius javus.

Europos maisto saugos tarnybai (EFSA) iš naujo įvertinus veikliąją medžiagą, leidimas naudoti nebuvo pratęstas. EFSA konstatavo, kad flufenacetas atitinka Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 draudimo naudoti kriterijus.

• Pelinių pašiaušėlių plitimas sukelia vis daugiau problemų Lietuvos žemdirbiams

Draudimas sukels milžiniškų pasekmių visose Europos Sąjungos šalyse. „Ši veiklioji medžiaga yra dirvinių herbicidų, naudojamų žieminiuose javuose rudenį, pagrindas. Dabar mes šį pagrindą prarandame“, - sako Vokietijos Žemutinės Saksonijos Žemės ūkio rūmų herbologas dr. Dirk’as Wolber’is (Dirkas Volberis).

Veikliosios medžiagos draudimo poveikį jis apibūdina taip: uždraudus flufenacetą, vieninteliai veiksmingi herbicidai nuo vienaskilčių piktžolių yra pendimetalinas, prosulfokarbas, aklonifenas ir chlorotoluronas. Tačiau Europos Sąjunga nepatvirtino jų kaip pakaitinių veikliųjų medžiagų, todėl leidimas jas naudoti gali būti panaikintas iki 2027 metų. ALS ir AKF inhibitoriai vis dar gali būti naudojami, tačiau kyla didelė rizika, kad susiformuos atsparumas ir jiems.

• Uždraudus naudoti flufenacetą netenkama svarbiausios dirvinio veikimo herbicidų veikliosios medžiagos, skirtos kovai su vienaskiltėmis piktžolėmis. Daugelis likusių veikliųjų medžiagų yra pakaitinės, gali išsivystyti atsparumas joms

Sunkiame dirvožemyje peliniai pašiaušėliai sudygsta net iš grumstų. Fotografuota 2025-10-14 Kudirkos Naumiestyje, Šakių r.

Pašalinus iš rinkos flufenacetą, vis dažniau bus naudojamos pakaitinės veiklliosios medžiagos –  tiek mišiniuose, tiek purkšti skirtuose tirpaluose. Pendimetalino ir prosulfokarbo greičiausiai bus naudojama dar daugiau.

BASF kompanijos herbicido Pontos^®  registracija profesionaliam naudojimui panaikinama 2025 m. gruodžio 10 d. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2025 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. A1-381. Pontos^®  galima parduoti ir platinti iki 2026 m. birželio 10 d., o saugoti ir naudoti iki 2026 m. gruodžio 10 dienos.

Alternatyvos yra mažiau patikimos

BASF techninis vadovas Šiaurės ir Baltijos šalims Jørgen’as Larsen’as (Jorgenas Larsenas), analizuodamas bandymų rezultatus, teigia, kad prosulfokarbas, aklonifenas ir iš dalies diflufenikanas paprastai yra veiksmingos kontroliuojant pelinius pašiaušėlius tose teritorijose, kuriose dar nesusiformavo atsparumas joms.

• Tik tie, kurie taikys kuo daugiau integruotosios augalų apsaugos priemonių (išplėstą sėjomainą, vėlyvą sėją, pritaikytą žemės dirbimą), galės kontroliuoti šią problemą

Kadangi flufenacetas netrukus bus pašalintas iš rinkos, veiksmingai valdyti atsparumą kovojant su vienaskiltėmis piktžolėmis taps itin sudėtinga. Tikėtina, kad didėjantis likusių veikliųjų medžiagų, pavyzdžiui, prosulfokarbo, naudojimas paspartins atsparumo vystymąsi. Be to, didesnės esamų produktų normos gali padidinti žalos žieminiams javams riziką.

Peliniai pašiaušėliai užgožia javų pasėlius.  Fotografuota 2025-10-15 Pakruojo r.

Ar yra sprendimų?

Kaip kontroliuoti vienaskiltes piktžoles nepaisant šių didžiulių iššūkių? Konsultantų, mokslininkų, ūkininkų ir pramonės atstovų nuomone, reikia nuosekliai įgyvendinti integruotosios augalų apsaugos (IKOK) principus augalininkystėje. Kalbant apie piktžolių, o ypač pelinių pašiaušėlių kontrolę, IKOK apima:

• sėjomainą ir veislių pasirinkimą. Jei įmanoma, žieminių javų sėjomainas reikia praplėsti viena (dar geriau – dviem) vasarinėmis kultūromis ir rinktis greitai augančias, gausesnės biomasės javų veisles. Tai pastebimai pristabdo pelinių pašiaušėlių plitimą;
• tarpinių pasėlių įtraukimą į sėjomainą. Tarpiniai pasėliai sumažina pelinių pašiaušėlių sėklų, kurios lieka ant dirvos paviršiaus po išbyrėjimo, daigumą. Greitai augantys tarpiniai pasėliai uždengia dirvos paviršių augalų mase, taip sukeldami pelinių pašiaušelių sėklų puvimą dirvos paviršiuje;
• pelinių pašiaušėlių sėklų kaupimosi dirvoje užkardymą. Norint tai pasiekti, svarbu optimizuoti žemės dirbimo procesą. Jei sėklos išbyrėjo, reikėtų skusti ražienas, ir taikyti paviršinį jų dirbimą. Tai užtikrina reikiamą šviesos kiekį piktžolių sėkloms sudygti. Gilus žemės dirbimas pelinių pašiaušėlių sėklas uždengs dirvos sluoksniu, sėklos nedygs (antrinis ramybės periodas);
• žieminių javų sėjos vėlinimą. Tai rizika, bet kartu ir didžiulis svertas kovojant su peliniais pašiaušėliais. Vėlyva žieminių kviečių sėja gerokai sumažina pelinių pašiaušėlių populiaciją lauke palyginti su ankstyvos sėjos žieminiais kviečiais;
• vasarinių miežių sėjos ankstinimą (jei dėl nepalankių sąlygų vėlyvą rudenį nepavyko jų pasėti žieminių kviečių). Vasariniai javai efektyviau mažina pelinių pašiaušėlių populiaciją lauke;
• flufenaceto naudojimą iki jo visiško uždraudimo. Nors ši perspektyva trumpalaikė, ją reikia tinkamai išnaudoti šiemet ir kitų metų rudenį.

Perspektyva

Daugėjant vienaskilčių piktžolių plitimo sukeltų problemų ir nutraukiant flufenaceto naudojimą, privalu ateityje naudoti visą IKOK priemonių kompleksą. Vis dėlto su likusiomis veikliosiomis medžiagomis bus sunku kontroliuoti vienaskiltes piktžoles, nes dėl dažnesnio jų naudojimo kyla didelė atsparumo išsivystymo rizika. Todėl ypač svarbu, kad Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kuo greičiau leistų naudoti naujas veikliąsias medžiagas, kurias gamintojai pasiruošę tiekti rinkai. 

• Inovatyvios veikliosios medžiagos, pasižyminčios naujais veikimo metodais, tampa svarbesnės nei bet kada anksčiau

Sekite BASF naujienas ir sužinosite daugiau apie inovacijas ir vienaskilčių piktžolių kontroliavimo būdus.