Kauno r. Klimato kaita daro įtaką žieminių rapsų derlingumui, todėl tradicinės jų auginimo technologijos nebėra tokios efektyvios kaip anksčiau. Norint užtikrinti stabilų ir tvarų derlių, būtina prisitaikyti prie naujų sąlygų ir modernizuoti rapsų auginimo praktiką – ne tik rinktis naujos genetikos veisles, bet ir taikyti kitokias rapsų auginimo technologijas.

Apie šiuolaikinės selekcijos greitai rudenį augančių naujų hibridinių rapsų veislių auginimo ypatumus, taikant kitokias nei anksčiau sėjos, tręšimo, augalų priežiūros technologijas, kalbėta „Rapool Baltic“ organizuotame seminare.

Nauja rapsų auginimo praktika ir tam tikros tendencijos pristatytos apžvelgiant plačius tarptautinės kompanijos vykdomus bandymus ne tik intensyvios žemdirbystės regione Vakarų Lenkijoje, bet ir kaimyninėse šalyse – Latvijoje bei Estijoje. Kol kas įmonė tokių tikslių bandymų mūsų šalyje neatlieka – tam reikia rasti tinkamas vietas ir kompetentingus partnerius.

Beje, visame „Rapool“ tinkle rapsų auginimo bandymai atliekami apie 50 skirtingų vietų, vien Lenkijoje įvairiems bandymams skirta apie 800 laukelių vienoje lokacijoje. Čia įkurta ir „Rapool patirties platforma“ (Rapool Xperience platform) – interaktyvus gidas (pasiekiamas adresu https://rapoolex.com/), suteikiantis galimybę susipažinti su vykdomais bandymais, jų tikslais, rezultatais ir įžvelgti pagrindines tendencijas.

Rinkos apžvalga ir ateinančio sezono perspektyvos

Prieš apžvelgdamas 2024–2025 m. rapsų auginimo sezoną „Rapool Baltic“ Lietuvos regiono pardavimų vadovas Kazys Margevičius pirmiausia pabrėžė, kad derliaus lūkesčiai ir galutiniai rezultatai dažnai nesutampa.

Pvz., 2024 m. Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Vengrijoje derliaus lūkesčiai buvo dideli, tačiau nuimtas derlius buvo prastas. Nepaisant visų 2025 m. pavasarį įvykusių kataklizmų (nuo karščių ir sausrų vienose šalyse, iki pavasarinių šalnų – kitose) ir mažesnių lūkesčių, 2025 m. derlius gana geras daugumoje šalių, įskaitant Lietuvą. Palyginti su 2023–2024 m. sezonu, 2025 m. ES derlingumas yra 11 proc. didesnis, vidutiniškai kulta 3,4 t/ha.

„Rapool Baltic“ Lietuvos regiono pardavimų vadovas Kazys Margevičius apžvelgė rapsų rinką ir ateinančio sezono perspektyvas

„Rugpjūčio pradžioje Europoje buvo prognozuotas 18,5 mln. t bendras rapsų derlius, tačiau dabartinė prognozė padidinta iki 20,5 mln. tonų, nors lūkesčiai buvo gerokai mažesni, atsižvelgiant į sezono iššūkius“, – sakė K. Margevičius, primindamas, kad šį sezoną Vakarų Europoje vyravo karštis, sausra, didelis spragių antplūdis, Šiaurės ir Rytų Europoje, konkrečiai Baltijos šalyse, augalų žydėjimui pakenkė šalnos pavasarį, todėl rapsai žydėjo netolygiai, labai sunkios buvo ir jų nuėmimo sąlygos dėl didelio kritulių kiekio.

Vienose šalyse dėl sunkių derliaus nuėmimo sąlygų šį rudenį rapsų pasėta mažiau, kitose – daugiau, ypač Pietų Europoje, pvz., Rumunijoje, kur aukšta temperatūra ir sausra riboja vasarinių augalų, tokių kaip saulėgrąžos, kukurūzai, sojų pupelės, auginimą. Tačiau bendrai žieminių rapsų plotai ES išlieka stabilūs. Net esant sudėtingoms sąlygoms, rapsų pelningumas ir kaina taip pat laikosi gana stabiliai.

Vėlinti sėją ir keisti tręšimo azotu strategiją

Pristatydamas rapsų tręšimo, skirtingo sėjos termino ir augimo reguliatorių bandymus kompanijos „Rapool International“ produktų vadovas Rene‘ė Brand‘as pabrėžė, kad tradiciniai rapsų auginimo metodai nėra optimalūs, ypač auginant naujų veislių augalus. Norint žieminius rapsus auginti tvariai ir pelningai, būtina prisitaikyti prie kintančių sąlygų ir ne tik keisti jų sėjos terminus, bet ir tręšimo, priežiūros strategijas.

Tai patvirtina Lenkijoje, taip pat Latvijoje ir Estijoje atlikti rapsų auginimo bandymai. Štai Lenkijos bandymuose  naujų veislių rapsai sėti rugsėjo 5 ir 19 dienomis, išbandytos 7 skirtingos tręšimo azotu strategijos, iš rudens tręšiant nuo 0 iki 150 kg N/ha.

Lyginant ankstyvesnės ir vėlyvesnės sėjos rapsų derlingumą reikšmingų pokyčių nenustatyta, tačiau pastebėta, kad ankstyva sėja susijusi su didesne išgulimo ir ligų grėsme, be to, dėl šiltų rudens orų rapsai linkę peraugti. Sėjant rapsus vėliau ir netręšiant azotu iš rudens galima gauti panašius ar net geresnius finansinius rezultatus nei sėjant įprastu laiku ir tręšiant standartine 34 kg/ha azoto norma iš rudens.

Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje vykdomus rapsų auginimo bandymus pristatė kompanijos „Rapool International“ produktų vadovas Rene‘ė Brand‘as

„Tad pagrįstai kyla klausimas, kokia prasmė tręšti standartine azoto norma iš rudens, jei nėra jokio efekto?, – pamąstyti kvietė pranešėjas, atkreipdamas dėmesį į vėliau sėtų rapsų tręšimą lapkričio pabaigoje didele (150 kg N/ha) stabilizuoto karbamido norma. Šio bandymo rapsų derlius buvo didžiausias, R. Brand‘o nuomone, tam įtakos galėjo turėti mažas drėgmės kiekis žiemą ir sausos sąlygos ankstyvą pavasarį.

Mažiau yra daugiau

Dar vienas R. Brand‘o pristatytas tyrimas – minimalios ir maksimalios rapsų priežiūros, naudojant augimo reguliatorius ir fungicidus, įtaka derlingumui ir pelningumui. Bandymų tinklas apima šešias valstybes (Jungtinė Karalystė, Vokietija, Lenkija, Čekija, Vengrija ir Ukraina), tiriamos naujos veislės, taikant minimalią ir maksimalią augalų reguliavimo strategijas tiek anksti, tiek vėlai pasėtiems rapsams.

Pasak pranešėjo, įprastu terminu pasėtiems rapsams minimaliai ir maksimaliai naudojant augimo reguliatorius, derliaus skirtumas siekė tik apie 100 kg/ha, vėliau sėtiems rapsams šis skirtumas buvo dar mažesnis. Lenkijoje atlikti tyrimai parodė, kad taikant maksimalią rapsų reguliavimo strategiją net patirtas 161 euro nuostolis, tad finansiškai tai nebuvo efektyvu.

„Visada racionaliai vertinkite apibendrintas rekomendacijas, kartais naudojant augimo reguliatorius ir fungicidus verta vadovautis principu „mažiau yra daugiau“. Tačiau naudinga pasvarstyti apie žieminių rapsų sėjos datos vėlinimą“, – patarė specialistas.

Ką rodo Latvijoje ir Estijoje atliekami bandymai

Ar Baltijos šalyse gaunami tokie pat bandymų rezultatai, kaip Lenkijoje ar kitose šalyse? Pasak R. Brand‘o, besikeičiantis klimatas ir auginimo sąlygos čia taip pat verčia keisti auginimo technologijas, nes lig šiol taikytos nebetinka, būtina atsižvelgti ir į naujų hibridinių veislių ypatybes.

Latvijoje atliktame bandyme buvo lyginami du tręšimo intensyvumo variantai: minimalaus intensyvumo – 120 kg azoto pavasarį, netręšiant rudenį, ir maksimalaus – 190 kg pavasarį ir 50 kg N/ha rudenį.

„Tyrimo rezultatai parodė, kad 50 kg azoto rudenį neturėjo reikšmingos įtakos derliui. Finansiniu požiūriu minimalaus intensyvumo schema buvo aiškiai pranašesnė – ji užtikrino didesnę apyvartą ir maždaug 365 Eur didesnį grynąjį pelną, palyginti su maksimalaus intensyvumo variantu. Tai rodo, kad tręšimas azotu rudenį padidina sąnaudas, tačiau nesuteikia proporcingos derliaus ar pelno naudos“, – pabrėžė pranešėjas.

Atliekant bandymus Estijoje pirmiausia siekiama rasti atsakymus, kodėl nuo 2020 m. rapsų derlius šioje šalyje mažėja, priešingai nei Švedijoje ar Vokietijoje. Tad pagrindinis dėmesys skiriamas „naujiems impulsams“ rapsų auginimo srityje nustatyti, siekiant pagerinti derlių Estijoje, atsižvelgiant į tai, kad rudens sezonas vis labiau šyla, o žiemos – trumpėja.

Bandymų akiratyje – ankstyva (normali) ir vėlyva sėja, skirtingo intensyvumo tręšimas azotu, sėjos tankumo ir priešsėlių įtaka derliui.

Gauti rezultatai bandymuose Estijoje taip pat patvirtino vėlyvesnės sėjos (rugpjūčio 26 d.) pranašumą prieš sėją normaliu laiku (rugpjūčio 15 d.), nes gautas šiek tiek didesnis derlius, atitinkamai 4,4 ir 4,2 tonos.

Tręšiant 120 kg N/ha gautas panašus derlius, kaip ir tręšiant 170 kg N/ha norma. Pasak R. Brand‘o, tai rodo optimizuoto, galbūt mažesnio azoto naudojimo potencialą sėjant žieminius rapsus vėliau nei buvo įprasta lig šiol. Azoto poreikis mažesnis ir jo panaudojimo efektyvumas didesnis rapsus sėjant ir po ankštinių augalų (tai patvirtino tokių priešsėlių, kaip pupos ir miežiai tyrimai).

Įdomūs rezultatai gauti bandant naujos genetikos rapsus sėti skirtingu tankumu: 40, 60, 80 ir 100 sėklų kvadratiniame metre. Bandymai parodė, kad didesnis sėklų tankumas lėmė žymiai didesnį derlių (beveik 1 tona daugiau iš hektaro), palyginti su mažesniu tankumu.

„Šiaurinėmis Estijos sąlygomis po ilgų rugpjūčio dienų ribotas rudens saulėtumas greitai pereina į trumpas ir debesuotas dienas. Toks ilgalaikis saulės šviesos trūkumas riboja mažesnio tankumo augalų gebėjimą išauginti pakankamai šoninių šakų ir visiškai kompensuoti platesnius tarpus, kaip anksčiau manyta. Norint efektyviai panaudoti turimą šviesą ir maksimaliai padidinti derlių, reikia didesnio augalų tankumo“, – pastebėjo pranešėjas.

Naujų veislių išskirtinumas – gebėjimas regeneruoti

Kokį didžiulį potencialą regeneruoti turi naujos veislės, rodo dvejus metus Lenkijoje atliekami dirbtinio streso sukėlimo skirtingų veislių rapsams tyrimai, kuriuos pristatė „Rapool Baltic“ Lietuvos produktų vadovas Danas Matulis. Bandymų laukeliuose bandoma imituoti pasėlių nušalimą žiemą ir šalnų arba kenkėjų daromą žalą žiedams.

Pirmu atveju pavasarį, atsinaujinus vegetacijai, laukeliai nušluojami rotacine šluota ir sunaikinama visa antžeminė dalis, lieka tik šaknys. O norint padaryti stresą pagrindiniam žiedynui – nupjaunami žiedynai su krūmapjove.

„Rapool Baltic“ Lietuvos produktų vadovas Danas Matulis atkreipė dėmesį į tai, kokį didžiulį potencialą regeneruoti turi naujos genetikos rapsų veislės

„Galvojame, kad rapsams nušalus, žūva pagrindiniai žiedynai, nuostoliai didžiuliai, tačiau naujos į rinką ateinančios veislės geba kompensuoti, kitaip tariant, regeneruoti. Vertinant vidurkius ir veislių gebėjimą regeneruoti netekus visų lapų po žiemos bendrai nuostolis siekė 16 proc., o netekus pagrindinio stiebo – 7 proc. Tai iš tiesų nėra labai dideli nuostoliai, tad svarbiausia – pasirinkti tinkamas veisles“, – pabrėžė D. Matulis.