Plungės r. Braškių augintojas Edvinas Martinkus dėl pavasario šalnų šiemet neteko pusės derliaus. Nacionalinė žemės ūkio rizikos valdymo ir savivaldybės komisijos pripažino – žala sudaro 50 procentų.

Pažadėtoji kompensacija už hektarą siekia vos 580 eurų. Pasak ūkininko, tai – vos keli procentai realių praradimų.

Pusės derliaus praradimas braškių ūkio atveju finansine išraiška dažnai siekia keliasdešimt tūkstančių eurų, todėl dabartinis kompensacijos modelis neatspindi tikrosios žalų apimties ir gali turėti reikšmingos įtakos ūkio tvarumui bei konkurencingumui.

„Tai – simbolinė suma, visiškai neatitinkanti realių nuostolių, kurie skaičiuojami dešimtimis tūkstančių. Ministerija patvirtino, kad jokių papildomų paramos priemonių nebus. Vadinasi, uogininkystė paliekama viena akistatoje su klimato rizika“, – redakcijai sakė ūkininkas.

Kompensacijos ir realūs nuostoliai

Pagal š. m. lapkričio 7 d. žemės ūkio ministro patvirtintas paramos nuo šalnų nukentėjusiems sodininkams ir uogininkams taisykles, ūkininkams, praradusiems nuo 50 iki 70 proc. derliaus, skiriama 580 eurų parama už hektarą.

Ministerija nurodo, kad pagal minėtas paramos nuo šalnų nukentėjusiems sodininkams ir uogininkams taisykles, augalai suskirstyti į grupes pagal pajamingumą, auginimo sąnaudas ir žalos poveikį.

Braškynai priskirti sodų ir uogynų augalų grupei (I grupė; taisyklių priedas 5), kuriai numatytos didžiausios išmokos. Jos diferencijuojamos pagal žalos dydį. Šiuo konkrečiu atveju 580 Eur/ha skiriama praradus 70-50 proc. derliaus.

Didesnės sumos numatytos tik tiems, kurių uogynai ar sodai prarado daugiau kaip 85 proc. produkcijos.

ŽŪM aiškina taip: praradusieji 85 proc. ir didesnę dalį derliaus nebeturėjo produkcijos realizavimui; mažesnį derliaus praradimą patyrę ūkininkai galėjo parduoti likusią derliaus dalį už rinkos kainą, kuri, išaugus paklausai dėl produkcijos trūkumo, tuo metu buvo didesnė nei įprasta.

Ministerijos teigimu, tarifai nustatyti „atsižvelgiant į augalų pajamingumą, auginimo sąnaudas, žalos poveikį ūkiui ir kt. ekonominius faktorius“ ir į valstybės biudžeto galimybes. Kompensacijoms skirta maksimali suma: 1,1 mln. eurų ES lėšų ir 2,2 mln. Eur nacionalinių lėšų, iš viso 3,3 mln. eurų.

Ūkininkas: „Skaičiai neatitinka realybės“

Pasak E. Martinkaus, toks paramos modelis iškreipia realų žalos mastą. „Jei vieno hektaro derlius vertas keliolikos tūkstančių eurų, o kompensacija siekia 580 eurų, vadinasi, valstybė padengia vos kelis procentus patirtos žalos. Tai ne pagalba, o formalumas“, – sako jis.

Ūkininkas taip pat klausia, kodėl atsisakyta ankstesnio modelio, kai nuostoliai buvo kompensuojami pagal faktinius ekonominius rodiklius, o ne fiksuotus tarifus.

„Pagal naująją tvarką smulkesnieji, bet intensyvūs ūkiai baudžiami labiausiai. Mes investuojame į laistymo, apsaugos sistemas, bet šiemet viską nunešė šalnos – ir likome su 800 eurų kompensacija už keliolika prarastų ūkstančių“, – teigia jis.

ŽŪM komentare redakcijai nurodo: „Žinoma, tai nėra visiškas nuostolių atlyginimas, o dalinė kompensacija, skirta padėti ūkininkams bent iš dalies sumažinti finansinius sunkumus.“

Klimato rizika – vis dažnesnė, bet draudimo nėra

ŽŪM nurodo, jog ieško ilgalaikių sprendimų, kaip didinti ūkių atsparumą klimato kaitai, ir skatina ūkininkus draustis.

Iš tiesų, kodėl ūkininkas nedraudė braškyno nuo iššalimo? Realybėje draudimo galimybės gana ribotos. Kaip redakcijai patvirtino draudimo bendrovėje „VH Lietuva“, braškynai nuo iššalimo nėra draudžiami – dažniausiai draudžiama nuo krušos.

Vadinasi, uogų augintojai neturi realių apsaugos priemonių: negauna nei visavertės kompensacijos iš valstybės, nei gali apdrausti derliaus nuo šalnų.

Grėsmė sektoriaus ateičiai

Uogininkystė Lietuvoje yra viena iš labiausiai darbo jėgai ir klimato sąlygoms jautrių žemės ūkio šakų. Vieno hektaro braškių ūkio įrengimas ir priežiūra gali kainuoti iki 20 tūkst. eurų, todėl 50 proc. derliaus praradimas dažnai reiškia finansinę krizę.

„Jei parama lieka tokio lygio, kitais metais dalis ūkių tiesiog nebepersodins uogynų. Tada braškes importuosime iš Lenkijos ar Ispanijos – su visomis pasekmėmis vietos rinkai ir vartotojui“, – perspėja E. Martinkus.

Ministerija: uogininkystė – svarbi, bet sprendimai ateityje

Situacija rodo sisteminę spragą – klimato kaitos žalą patiriantis sektorius neturi realaus ekonominio saugumo. ŽŪM deklaruoja strateginę uogininkystės svarbą vietinei maisto gamybai ir eksporto potencialui, o faktinis paramos modelis šią šaką palieka be finansinio atsparumo. ŽŪM pabrėžia, kad „šiuo metu kompensavimo tvarka skirta tik 2025 m. šalnų nuostoliams“.

Ministerija teigia analizuojanti sektoriaus duomenis ir ieškanti būdų tobulinti paramos mechanizmus ateityje.

Panašu, šis pažadas – vienintelė viltinga valstybės žinia.

Jei draudimo nuo šalnų sistema ir toliau nebus kuriama, o kompensacijos liks simbolinės, Lietuvoje braškių laukų gali sparčiai mažėti, o vietinė produkcija – trauktis iš rinkos.