Vilnius. Pasėlių deklaravimo duomenys rodo, kad ekologiniai ūkiai šiemet deklaravo beveik 14 proc. mažiau ploto nei anksčiau, teigia Lietuvos ekologinių ūkių asociacija (LEŪA).

Panašūs skaičiai viešojoje erdvėje prognozuoti ne kartą, tačiau Žemės ūkio ministerija ragindavo sulaukti pasėlių deklaravimo rezultatų. Galiausiai prieš porą savaičių ir viceministras Egidijus Giedraitis sutiko, kad mažėjimas jau akivaizdus.

LEŪA pirmininko Mindaugo Petkevičiaus teigimu, tokį ploto, kuriame ūkininkaujama ekologiškai, traukimąsi lėmė aplaidi Žemės ūkio ministerijos politika.

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, ekologiškai ūkininkaujančių veiklos vykdytojų bendras deklaruotas plotas birželio 29 d. siekė 237,6 tūkst. ha, arba 14 proc. mažiau nei 2022-aisiais. 

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos parengtoje rezoliucijoje Žemės ūkio ministerijai, teigiama, kad vos per vienerius metus Lietuva grįžo 6 metus atgal. 

„Esame Lietuvos valdžios institucijų aplaidumo, neįsiklausymo ir nekompetencijos liudininkai. Lietuvoje ekologiniai ūkiai vietoje planuoto proveržio sparčiai traukiasi. Tokį rezultatą lėmė paramos priemonės ūkininkams, rengtos Žemės ūkio ministerijos, kuri nenorėjo girdėti socialinių partnerių, ypač Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos, faktais ir patirtimi grįstų pasiūlymų“, – pranešime teigia M. Petkevičius.

ES žaliajame kurse numatyta, kad iki 2030 m. šalys narės bent 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės turėtų valdyti pagal ekologinio ūkininkavimo principus. Lietuvos tikslas – 13 proc. iki 2027 m., 15 proc. – iki 2030 m. LEŪA pabrėžia, kad vietoje planuoto augimo, ekologinių ūkių plotas šiemet, lyginant su 2022 m., susitraukė 38 tūkst. ha ir sudarė apie 8 proc. viso Lietuvoje dirbamo žemės ploto. 

Pasak M. Petkevičiaus, dabartinė situacija neprimena proveržio, o pagrindinė to priežastis – paramos priemonės labiau skatina ne ekologinių, o chemizuotų ūkių plėtrą.

Rezoliucijoje teigiama, jog ekologiniams ūkiams, dirbantiems daugiau nei 200 ha, išmokos yra mažinamos 30 proc., o ūkininkaujantiems tradiciškai ir dalyvaujantiems ekoschemose jokie ribojimai nėra taikomi. Todėl, pasak M. Petkevičiaus, ūkininkams ekonomiškai labiau apsimoka rinktis ne ekologišką žemės dirbimo būdą. 

Jis taip pat pažymi, kad nuo 2014 m. iki 2023 m. tradiciškai ūkininkaujantiems buvo sukurta ne viena nauja paramos priemonių programa, tačiau ekologiniams ūkiams išmokos didėjo vos 20 eurų už ha, o tai niekaip nekompensuoja per šį laikotarpį išaugusių veiklos kaštų. 

Ministerijai adresuotame rezoliucijos projekte teigiama, kad ekologiniams ūkiams taikomi tarpusavyje prieštaraujantys teisės aktai ir tvarkos, pavyzdžiui, dėl daugiamečių pievų atkūrimo, atrankos kriterijų į paramos programas, gyvūnų laikymo ir pan. 

Lietuvos ekologinių ūkių asociacija pabrėžia, kad norint išvengti ekologinių ūkių nykimo, būtini pokyčiai, tad Žemės ūkio ministerijos prašoma atsižvelgti į Asociacijos parengtus pasiūlymus, koreguoti esamas paramos priemonių programas.