Leidžiant deklaravimo vėlavimus tikslinamas ir paraiškų surinkimas
2021-06-01

Vilnius. Ūkininkaujantys ekologiškai bei dalyvaujantys kokybės sistemose, auginantys nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulius bei paukščius šiemet paraiškas galės teikti ilgiau – iki birželio 21 d. Patikslinta ir galimybė smulkinti žolę deklaruojantiems žemės ūkio naudmenas.

Pirmadienį Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) patikslino Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles. 

Šiais metais deklaruojantiems žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei siekiantiems gauti tiesiogines išmokas už pievas ir ganyklas, azotą kaupiančius augalus ariamoje žemėje, įvestas reikalavimas nupjautą žolę sutvarkyti – išvežti iš lauko arba supresuoti, arba šieną sudėti į kūgius.

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

Pirmadienį pranešta, kad numatyta galimybė pareiškėjams, deklaruojantiems pievas ir žolinius azotą kaupiančius augalus ariamoje žemėje, smulkinti žolę (šieną, žaliąją masę ar kt.) ir tolygiai ją paskleisti, tačiau tai gali siekti 3 proc. nuo deklaruoto ariamos žemės ploto. 

Taip pat numatyta galimybė nesilaikyti pievų priežiūros reikalavimų siekiantiems paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, kai sėklai ar dirvai gerinti yra auginami pievų augalai (motiejukai, eraičinai, svidrės ir kt.) arba žoliniai azotą kaupiantys augalai ariamojoje žemėje. Deklaravimo paraiškoje tokie laukai žymimi sutartiniais  kodais.

Jau anksčiau buvo nuspręsta, kad smulkinti žolę ir tolygiai paskleisti lauke leidžiama laikantiems žolėdžius ūkinius gyvūnus (0,3 ir daugiau sąlyginių gyvulių hektare), taip pat kaip pievas deklaruojantiems palaukes (siekiantiems atitikti reikalavimus gauti žalinimo išmoką). Mulčiuoti žolę galima ir sodų tarpueiliuose, kurie deklaruojami kaip pieva. 

Praėjusią savaitę ministerija pranešė, kad, atsižvelgus į tebesitęsiantį karantiną, vėluojantiems deklaruoti šiemet nebus taikomos sankcijos. Vis dėlto tą pačią savaitę vykusiame parlamentiniame Kaimo reikalų komiteto posėdyje Seimo narys Juozas Baublys prašė daugiau aiškumo ir siūlė ŽŪM ilginti vėlavimo terminą – esą problemos kyla ir ūkininkaujantiems ekologiškai, ir teikiantiems prašymus dėl kuro normų.

Šį pirmadienį paskelbtoje informacijoje ŽŪM teigia patikslinusi taisykles ir sertifikuojantiems ekologinę gamybą nustatanti ilgesnį paraiškų rinkimo laikotarpį. Tai padaryti bus galima iki birželio 21 d., o ne iki birželio 7 d., kaip buvo numatyta anksčiau.

Iki birželio 21 d. bus priimamos paraiškos sertifikuoti ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą užaugintus vaisius, uogas ir daržoves, taip pat paraiškos pagal KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“.

Parlamentiniame Kaimo reikalų posėdyje Seimo nariui Kęstučiui Mažeikai pasiteiravus, kuo skiriasi deklaravimo termino nukėlimas ir sankcijų netaikymas, Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus pavaduotojas Tomas Orlickas aiškino, kad pratęsus deklaravimą, automatiškai, pagal reglamentus, būtų privaloma atitinkamai perkelti ir galimo deklaravimo vėluojant laiką, tad galiausiai liks labai mažai laiko patikroms.

Jau prieš tai buvusiuose Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžiuose buvo diskutuota dėl reikalavimo deklaruojant pateikti žemės valdymo dokumentus, grįžta prie šio klausimo ir praėjusios savaitės posėdyje. Pasak T. Orlicko, yra aiškiai apibrėžta, kada tikrinti reikia valdymo dokumentus. Tai gali būti dvigubo deklaravimo atvejai arba kilus įtarimams dėl valdų skaldymo. Taip pat - gavus skundus arba kai pagal nustatytas rizikas matoma, kad galimai deklaruojami nesavi sklypai. Įtarimus sukelia ir asmenų, kurie nėra ūkininkai, deklaravimas paskutinėmis deklaravimo dienomis.

„Tik perfiltravus prašome pateikti įrodymus, kad deklaruojami savi plotai. 2020 metais tokių pareiškėjų buvo arti 300, kai mums kilo dideli įtarimai. Lietuvoje kasmet dėl įvairių priežasčių nedeklaruojama apie 300 000 ha, nors galėtų būti tai daroma. Potencialas bandyti deklaruoti ne savo žemę – labai didelis ir ta rizika yra tikrai aukšta“, - kalbėjo NMA direktoriaus pavaduotojas.

Anot T. Orlicko, net ir gavus nuosavybės valdymo dokumentus, yra tam tikra tolerancija. „Nežiūrime kiekvieno aro. Grubiai tariant, dokumentais turi būti padengta 80 proc. Kiti 20 proc. gali būti vadinamieji žodiniai susitarimai“, - kalbėjo NMA atstovas.

Kilus diskusijai dėl tolerancijos slenksčio bei priminus, kad Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vadovas Sigitas Puodžiukas yra minėjęs 70 proc. ribą, T. Orlickas teigė, kad visa tai gali būti diskusijų su Žemės ūkio ministerija objektas.

MŪ, ŽŪM inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Į ką dažniausiai investuojate ūkio uždirbtą pelną?
Orai