Vilnius. Žemės ūkio ministerija atnaujino programą, numatydama priemones mažinti apleistų žemių plotus ir nemažai dėmesio skirdama melioracijai. Ar tai padės išjudinti situaciją?

Apie apleistas žemes trečiadienį diskutuota Seimo Kaimo reikalų komitete. Pristatydama apleistų žemės plotų mažinimo priemonių 2025–2027 m. programą Žemės ūkio ministerijos Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento direktorė Aura Šalugienė priminė, kad teisės aktai numato, jog Žemės ūkio duomenų centras įgyvendina valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių rekonstravimo ir projektavimo darbus bei apleistų žemės plotų mažinimo priemonės.

Taip pat įstatymai numato, kad 10 proc. lėšų, gautų už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, paskirstoma ŽŪDC būtent aukščiau minėtiems darbams atlikti bei privačios žemės įsigijimui valstybės nuosavybėn.

Anksčiau veikusi Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbų ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonių programa atnaujinta šių metų liepą.

Tam numatyta vertinti melioruotos žemės būklę ir atnaujinti su tuo susijusių erdvinių duomenų sluoksnį, taip pat – įsigyti privačią žemę valstybės nuosavybėn pagal įstatymo numatytus atvejus. 

„Trečioji, kurią mes labiausiai akcentuojame, tai valstybės nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir sistemų funkcionalumų atkūrimas, sudarant (sąlygas – red. past.) žemę naudoti pagal pagrindinę paskirtį“, – aiškino A. Šalugienė.

Erdvinių duomenų atnaujinimui numatyti 23 tūkst. Eur, o kitiems tikslams 2025–2027 m. – 1 mln. Eur.

„Labai norėtųsi atkreipti dėmesį, kad su šia programa siekiama ne tik truputėlį patvarkyti, užlopyti ar nušienauti griovius. Ši programa skirta rekonstrukcijai“, – pabrėžė ŽŪM atstovė.

Ji aiškino, kad anksčiau buvo daugiau dokumentinis tvarkymas, o tinkamas pinigų panaudojimas nebuvo užtikrinamas. 

„Šiuo metu galėsime nukreipti lėšas ten, kur jų labiausiai reikia ir atlikti realius darbus“, – pridūrė A. Šalugienė.

Programa atnaujinta neseniai, ką tik parengtos taisyklės, tad savivaldybės galės teikti paraiškas finansavimui nuo sausio 5 d. Pasak A. Šalugienės, gerai yra tai, kad programa galės veikti ne vienerius metus, finansiniai ištekliai galės būti perkeliami ir į kitus metus, tam numatytas 18 mėn. laikotarpis. Numatoma 90 proc. finansuoti iš šios programos, likusius 10 proc. turės prisidėti savivaldybės, projekto vertė galės siekti iki 300 tūkst. Eur.

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis teigė, kad savivaldybėms 10 proc. prisidėjimas bus didelė finansinė našta ir svarstė, kad, galbūt, būtų galima palikti galimybę savivaldybėms prisidėti, tačiau atsisakyti 10 proc. prievolės. Jam antrino ir parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė, teigdamas, kad 10 proc. nėra tokie jau dideli pinigai, jei surandama 90 proc.

Seimo narys Viktoras Pranckietis kėlė klausimą, ar tikrai valstybinė žemė yra apleista dėl melioracijos statinių nusidėvėjimo, ar dėl kitų priežasčių ir negebėjimo ją valdyti. Anot jo, būtina atskirti apleistų žemių ir melioracijos klausimus.

Jis taip pat replikavo Savivaldybių asociacijai, kad savivaldybės turi galimybę susirinkti pinigų per mokesčius.

„Bet visos savivaldybės prieš 2027 m. rinkimus labai aiškiai pasakė, kad bus minimalus mokestis. Reiškia, kažkaip valstybės biudžetas turi duoti savivaldybėms pinigų, bet kur jos turi pačios susirinkti, jos ten sako, kad mes minimaliai, nes mums ateina rinkimai.

Tai gal nesvaidykime pirmyn atgal tos atsakomybės arba finansavimo. Realiai mes žinom, kad tas milijonas nieko nesprendžia. Jeigu vienas projektas – 300 tūkst. Eur, tai čia yra tiesiog juokingi dalykai“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Seimo nario Arūno Dudėno apie problemos ir jos galimų sprendimo būdų ateitį keliems metams į priekį klausiamas žemės ūkio ministras Andrius Palionis teigė, kad matymas turėtų būti ne 2–3 metams.

„Matome finansinį poreikį, jis skaičiuojamas milijardais. Tai, kad mes gausime tokį finansavimą melioracijos įrenginių sutvarkymui tai tikrai negalima tikėtis. Čia turėtume kalbėti bent apie dešimtmečio laikotarpį“, – sakė žemės ūkio ministras.

Jis priminė, kad svarstomam valstybės biudžeto projektui yra pateiktas Seimo narių siūlymas melioracijai skirti 15 mln. Eur, tai labai džiugintų ir būtų galima galvoti apie fondo įgyvendinimą, kuriame būtų valstybės ir žemės savininkų lėšos.

Vis dėlto, pasak A. Palionio, reikia nepamiršti ir to, kad startas negali būti nuo didelių sumų, nes per ilgą laiką, kai melioracijai nebuvo skiriamas pakankamas finansavimas, įmonės prarado pajėgumus. Tad viskas turėtų kilti palaipsniui ir strategija turėtų būti ilgalaikė, kad ir verslas spėtų pasiruošti, investuotų į įrengimus.

Posėdyje svarstyta, kad nėra aiškios statistikos, kiek žemės yra tikrai apleista. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis teigė, kad pasitaiko, kai tiesiog mišku apsodinta žemė traktuojama kaip apleista.

Parlamentinio Komiteto nariai sutarė paprašyti papildomos informacijos ir prie šio parlamentinės kontrolės klausimo dar sugrįžti.