Vilnius. Seimas linksta pritarti verslą uždarantiems ir dar negrąžinusiems lengvatinių paskolų kailinių žvėrelių ūkiams gauti valstybės kompensacijas. 

Parlamentas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma kompensacijas išmokėti ir tada, jei dar negrąžintos paskolos, suteiktos pagal Covid-19 ar Rusijos agresijos pasekmių likvidavimo finansines priemones.

Joms pritarė 70 Seimo narių, prieštaravo du, o susilaikė 10. Kad pakeitimai būtų priimti, Seimas turės balsuoti darkart.

„Jei išgirdome visi gyvūnų mylėtojų poziciją ir uždraudėme šitą verslą, siūlau parodyti, kad Lietuva stabili šalis ir jei jau taip nutinka, kad verslas uždraudžiamas, leiskime investavusiems verslininkams sąžiningai išeiti, kad neatbaidytume ateities investuotojų“, – svarstant pataisas sakė Seimo narys Vitalijus Šerkšniovas.

Be kita ko, parlamentas po svarstymo pritarė Bronio Ropės, Kęstučio Mažeikos, Mato Skamarako ir Vytauto Juciaus siūlymui kompensacijas apskaičiuoti pagal rinkos vertę.

„Kad būtų kompensuojama atlikus atitinkamus skaičiavimus“, – Seimo posėdyje ketvirtadienį sakė B. Ropė.  

Dabar fermų savininkai negali gauti kompensacijų už veiklos nutraukimą ir statinių nugriovimą, įrenginių sunaikinimą bei atliekų sutvarkymą, jei yra negrąžinusios lengvatinių paskolų.

Dabar kompensacija apskaičiuojama pagal fermoje 2022 metais augintų žvėrelių skaičių. 2024 metais išmoka siekė 3 eurus už gyvūną, 2025 metais – 2 eurus, o 2026 metais sieks 1 eurą.

Regionų administracinis teismas dar nagrinėja 48 ūkių prašymą dėl draudimo ir netinkamo kompensavimo iš valstybės priteisti 113 mln. eurų žalą. Teismo pavedimu žalos dydį vertina teismo ekspertas.

Be to, parlamento palaikymo sulaukė ir kitas tų pačių Seimo narių pasiūlymas pavesti Žemės ūkio ministerijai ar jos įgaliotai institucijai organizuoti ir finansuoti fermų pastatų nugriovimą, įrangos sunaikinimą ir aplinkos sutvarkymą.

Seimo narys Simonas Gentvilas teigė, kad toks siūlymas yra perteklinis. „Iki žalios žolės nugriauti... To nereikalavo nei gyvūnų gerovės specialistai, nei tai suderinta su žaliuoju kursu. Tai yra perteklinis kompensavimas“, – per svarstymą Seime sakė S. Gentvilas.

Anksčiau rašyta, kad buvęs žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas teikdamas pataisas rugsėjį sakė, kad nors parlamentas turi teisę uždrausti vieną ar kitą ūkio šaką, tačiau tai turėtų būti daroma civilizuotai, tinkamai atlyginant už teisėtą veiklą.

Konstitucinis Teismas šiemet kovą paskelbė, kad praėjusios kadencijos parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai

Pagal Seimo priimtą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje nebeliks nuo 2027 metų.