Pasėlių deklaravimas: tempus stabdo šaltas pavasaris?
2021-05-21

Vilnius. Nors pasėlių deklaravimas artėja prie pabaigos, pasigirsta nuogąstavimų, kad dėl pandemijos ir vėluojančių pavasario darbų žemdirbiams gali būti sudėtinga tai atlikti laiku.

Pagal galiojančią tvarką žemės ūkio naudmenas, kitus plotus bei gyvulius ūkininkai gali deklaruoti iki birželio 7 d. Pavėluotai paraiškas galima teikti iki liepos 2 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokos suma bus mažinama 1 proc.

Parlamentiniame Kaimo reikalų komitete šią savaitę atkreipus dėmesį į galimus vėlavimus, žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas tikino, kad problema ministerijai žinoma ir ieškoma sprendimų.

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

Seimo narys Juozas Baublys teigė, kad sunkumų kyla dėl to, jog kurį laiką žemdirbiai dėl griežto karantino sunkiai galėjo judėti tarp rajonų, kita vertus, vėluojantis pavasaris ir darbai taip pat verčia ūkininkus delsti iki paskutinės minutės.

Tam pritarė ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, teigdamas, jog „kai kuriuose rajonuose iškrito labai daug kritulių, negalėjo pasėti arba teks persėti – negali deklaruoti, nes nežino, kas kur bus“.

Vis dėlto žemės ūkio ministro patarėjas tikino, kad turėtų būti leista deklaruoti vėluojant be papildomų sankcijų. „Specialistai yra gavę pavedimą parengti dokumentus, kad nebūtų taikomos sankcijos pareiškėjams, kurie vėluos deklaruoti iki liepos 2 d. (...) Kada bus dokumentas? Tikiuosi, kitos savaitės pradžioje“, - atsakydamas į Seimo narių prašymus daugiau aiškumo ir konkrečių datų, kalbėjo D. Rybakovas. Vis dėlto, jo teigimu, apskritai ilginti deklaravimo terminus neketinama.

Jis pabrėžė, kad lyginant pastarųjų trejų metų deklaravimo tempus, tai sklandžiausi metai buvo 2019, tačiau šiemet deklaruojama sparčiau nei pernai. Ministro patarėjo duomenimis, trečiadienį buvo deklaruota apie 12 tūkst. ha naudmenų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Didesni atsilikimai pastebimi tik trijuose rajonuose: Šiaulių, Širvintų ir Trakų, tačiau tikimasi, kad ir čia bus spėta deklaruoti laiku, jei ne – klausimas bus svarstomas dar kartą.

D. Rybakovas taip pat priminė, kad yra pakoreguotos deklaravimo taisyklės – numatyta galimybė mulčiuoti žolę tiems, kurie laiko ne mažiau kaip 0,3 SG.

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) pirmininkė Danutė Karalevičienė ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis atkreipė nuotolinio posėdžio dalyvių dėmesį į tai, kad šiemet nemažai sunkumų kyla dėl valstybinės žemės ir būtinybės pagrįsti žemės naudojimą dokumentais.

„Esminis dalykas – šiai dienai Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) dirba nuotoliniu režimu, žmonėms deklaruojant reikia atnešti dokumentus valstybinės žemės. Jei gabaliuką užimi, turi kreiptis į NŽT, pasiimti laikiną naudojimą kiekvienam ploteliui, kiekvienam arui...“, - apie kylančius sunkumus kalbėjo S. Daniulis.

Tiek jis, tiek D. Karalevičienė kalbėjo, jog ir šiemet „eilinį kartą plaukioja plotai“, o turint įsipareigojimus išlaikyti tam tikrą plotą, iškart kyla problemos dėl kokių nors „persislinkimų, blokų pakeitimų, užlipimų“. Anot LNŽNA vadovės, problemas kelia ir skirtingų įstaigų skirtingi žemėlapiai.

Tuo tarpu parlamentaras Andrius Vyšniauskas valstybinių įstaigų atstovų teiravosi, koks procentas naudojamos valstybinės žemės yra nepagrindžiamas sutartimis ar kitais dokumentais.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) atstovų teigimu, deklaruojamą žemę pagrįsti dokumentais nėra naujas reikalavimas, tačiau nuo šiemet vykdomas sutikrinimas su Registrų centro ir Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis. Anot ŽŪIKVC vadovo Sigito Puodžiuko, jau ieškoma sprendimų, ir NŽT turėtų tikslinti informaciją tiek apie laikiną naudojimą, tiek apie ilgalaikę nuomą.

„Dėl valdymo dokumentų reikalavimo - procesas stebimas. Siekis, kad būtų deklaruojama žemė pagrįsta dokumentais – bent 70 proc., tačiau matome ir puikiai žinome, kad dalis savininkų galbūt yra išvykę į užsienį, gal dalis bijo mokesčių ir vengia pasirašyti tuos dokumentus. Yra tam tikra išlyga nepateikti valdymo dokumentų, nors siekis – kad maksimaliai būtų padengta valdymo dokumentais.

Atlikome analizę ir yra tokių ūkininkų, kurie nurodo, kad turi nuomos ar nuosavybės dokumentus 20-30 ha, o deklaruoja iki 200 ha. Žinoma, nurodo, kad yra problema dėl galimybės gauti dokumentus. Vidurkis nepadengimo iki 50 proc. Vienur yra daugiau, kitur mažiau – priklauso nuo plotų“, - kalbėjo S. Puodžiukas.

Kad 100 proc. nuosavybės dokumentų pateikimas yra sudėtingas, tikino ir R. Juknevičius. „Miršta žemės valdytojai, paveldi net anūkai, atsiranda didelis skaičius bendrasavininkių, daug yra jų emigravusių, sunku sudaryti galiojančią sutartį, kad būtų visi bendrasavininkiai... Turi būti tam tikra tolerancija. Tas 100 proc. nuosavybės dokumentų reikalavimas yra skausmingas ir gal net perteklinis“, - kalbėjo LŪS pirmininkas.

Šią savaitę Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) savo pranešime taip pat priminė, kad ūkininkai turi deklaruoti tik žemės valdymo teise (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) priklausančius plotus.

NMA teigimu, nuomos ir panaudos sutartys, įregistruotos registruose, padeda išvengti ginčų ar juos išspręsti. Jei ūkininkai deklaruojamų laukų valdymo teisę įregistravo Nekilnojamojo turto registre ar Žemės ūkio ir kaimo verslo valdų registre, jiems valdymo teisę patvirtinančių dokumentų NMA teikti nereikia. Taip pat NMA primena, kad užregistravę mažiau kaip 80 proc. deklaruoto ploto pareiškėjai priskiriami rizikingų pareiškėjų kategorijai.

MŪ, NMA inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Į ką dažniausiai investuojate ūkio uždirbtą pelną?
Orai