Daržovių augintojų rūpesčiai: investicijos, laistymas, realizacija
2021-08-10

Šakiai. Praėjusią savaitę Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) nariai, kurių šiemet yra jau 128, rinkosi Šakių r. žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ gamybinėje bazėje – čia vyko visuotinis asociacijos ataskaitinis susirinkimas ir lauko diena.

Po ilgos pertraukos susitikę šalies verslinių daržininkystės ūkių šeimininkai aptarė šių metų aktualijas, iš kurių akivaizdžiausios – vasaros sausra ir karščiai, dar kartą įrodę, kad be laistymo šiuolaikinis daržovių ūkis nebeįsivaizduojamas. Nelaistomi daržovių plotai ūkiuose šią karštą vasarą tiesiog nunyko.

Tačiau apskritai situacija daržininkystės sektoriaus plėtrai yra palanki – vartotojai yra labiau atsisukę į daržoves, vertina šviežių ir fermentuotų daržovių naudą sveikatai, imuniteto stiprinimui. Vis daugiau augintojų imasi daržovių perdirbimo – daugiausia rauginimo. Tai ir pridėtinė vertė ūkiui, ir produktai, kurių labai pageidauja pirkėjai.

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

Klimato kaitos atžvilgiu sodų ir daržų sektorius yra viena iš mažiausią anglies dvideginio pėdsaką paliekančių žemės ūkio veiklos sričių, todėl logiški šio sektoriaus dalyvių lūkesčiai sulaukti daugiau paramos ir palaikymo ES žengiant Žaliojo kurso keliu. Deja, LDAA valdyba tikina, kad parama sektoriui kol kas labiau imituojama, negu realiai teikiama.

Dirbant nuotoliniu būdu pavyko nemažai nuveikti

Kaip pabrėžė LDAA direktorė Zofija Cironkienė, pandemija kardinaliai sujaukė įprastinius asociacijos planus.

„Negalėdami metų pradžioje organizuoti visuotinio narių ataskaitinio susirinkimo, šiemet nusprendėme jį ir tradicinę asociacijos lauko dieną sujungti į vieną“, – sakė Z. Cironkienė. Nariams ataskaitos buvo pateiktos iš anksto, susirinkime trumpai akcentuoti tik pagrindiniai veiklos rezultatai bei patvirtintos ataskaitas.

Dirbant virtualiai, pavyko nuveikti nemažai darbų: LDAA užregistruota lobistų sąraše, surengtas seminaras su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) dėl integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinės sistemos IKMIS ir pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, susitarta dėl nuolaidų asociacijos nariams atliekant dirvožemio tyrimus bei sudarant tręšimo planus.

Konsultuotasi dėl daržovių draudimo modelio su pasėlių draudimo kompanija „Vereinigte Hagel“ ir pasiekta, kad derliaus sezonu startuoja naujas pilotinis projektas – daržovių draudimas nuo krušos.

Ilgametė LDAA direktorė Zofija Cironkienė yra viena geriausiai žinomų žemės ūkio srities lobisčių, apdovanota ordinu už nuopelnus žemdirbių savivaldai ir žemės ūkio plėtrai

LDAA reguliariai palaiko ryšius su Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijomis, Nacionaline mokėjimų agentūra, Valstybine augalininkystės tarnyba ir kitomis institucijomis.

Svarbiausi spręstini klausimai – dėl PVM sumažinimo, trečiųjų šalių piliečių palengvinto įdarbinimo sezoniniams darbams, biologiškai skaidžių atliekų ir gamybinių nuotekų po daržovių plovimo tvarkymo ūkiuose, dėl vandens naudojimo daržovių laistymui ir tuščių pakuočių tvarkymo ūkiuose. Spręsti ir laikinosios paramos daržovių augintojams, nukentėjusiems nuo pandemijos, klausimai.

Priklausomybė nuo HORECA sektoriaus – didesnė nei manyta

Formaliai atrodo, kad lyg ir viskas gerai, daržininkystės sektoriui teikiami prioritetai paramai gauti, tačiau realiai, kaip parodė ankstesni šaukimai, tomis lėšomis remiami lauko žirniai, pupos, statomos grūdų džiovyklos, perkami javų kombainai“, – ydingą situaciją pastebėjo Z. Cironkienė.

Ji pridūrė, kad didelių lūkesčių daržovių augintojai turėjo ir iš būsimojo šaukimo paramai investicijoms į žemės ūkio valdas, tačiau paaiškėjo, kad didžioji dalis sektoriui numatytos paramos (63 proc.) atiteks šiltnamiams statyti ir tik 37 proc. bus skirti bulvių ir daržovių, vaisių ir uogų saugykloms, prekinio paruošimo, laistymo įrangai, išmaniosioms technologijoms.

Iššūkiai – tai visų pirma kasmet didėjančios gamybos sąnaudos. Itin išaugo statybų kaina, ir tai verčia ūkių šeimininkus netgi galvoti apie suplanuotų statybų stabdymą. Pandemija išryškino ir dar vieną faktą: augintojų priklausomybė nuo viešojo maitinimo sektoriaus yra kur kas didesnė, negu buvo galima įsivaizduoti.

„Kažkodėl galvodavome, kad viešasis maitinimas „suvalgo“ palyginti nedidelę daržovių dalį, bet kai dėl karantino HORECA sektorius užsidarė, rinkoje kilo visiška sumaištis“, – pripažino Z. Cironkienė.

Kasmet daržininkams, kaip ir visiems žemdirbiams, vis sunkiau prisitaikyti prie klimato pokyčių, o daržovėms laistyti reikia vis daugiau vandens, todėl konfliktai su Aplinkos apsaugos departamentu nesibaigia, aštrėja ir sezoninių darbuotojų trūkumo problema.

Kooperatyvas „Suvalkijos daržovės“ stengiasi kuo daugiau prekinio paruošimo darbų automatizuoti. Kalibratorius išskirsto produkciją į tris dydžius – rūšiavimas tampa vis reikalingesnis, siekiant atitikti prekybos įmonių reikalavimus. Prieš dvejus metus įsigytas paletizatorius pakuoja produkciją į stambias pakuotes

Apsunkintos ūkininkavimo sąlygos atsispindi ir plotų statistikoje. Deklaruoti bulvių plotai šiemet, palyginti su pernai, sumažėjo beveik 11 proc. arba 1 187 ha. LDAA nariai bulvių plotus sumažino ne taip drastiškai – beveik 6 proc. arba 154 ha. Bet tai reiškia, kad rinkos šį sezoną nepasieks apie 6 000 t prekinių bulvių – tai vieno gero bulvininkystės ūkio produkcija.

Daržovių plotai taip pat mažėjo – 2,2 proc. arba 144 ha. LDAA narių plotai išliko tokie pat, tik šiek tiek keitėsi struktūra. Labiausiai – 30 proc. arba 28 ha – sumažėjo salotų plotai (dėl darbo rankų trūkumo, laistymo problemų ir t. t.), ir tai tikrai pasijus ant prekystalių.

Kova su nesąžiningu deklaravimu jau duoda rezultatų

Deklaruoti daržovių plotus yra labai patrauklu nesąžiningiems deklarantams, nes galima gauti papildomų balų įvairiose paramos programose. Vis tik akivaizdu, kad dėl tikslinių NMA patikrų tokių fiktyvių daržovių pasėlių plotų mažėja.

Pavyzdžiui, krapų sumažėjo nuo 320 iki 132 ha. Tačiau net ir pastarasis skaičius yra didelis, nes LDAA nariai augina tik 12 ha krapų ir tai visiškai tenkina rinkos poreikius. Juodųjų ridikų sumažėjo 96 ha – šiemet jų deklaruota 311 ha, o LDAA narių auginami juodųjų ridikų plotai nesiekia nė 0,5 ha.

Moliūgų plotai ir toliau nesustabdomai didėja – šiemet jie padidėjo dar beveik 187 ha ir pasiekė 900 ha. Tačiau prekinių moliūgų pradeda stigti dar net žiemai neatėjus. Moliūgų populiarumą lengva paaiškinti: sėkla palyginti pigi (hektarą moliūgų užsėti kainuoja apie 35 eurus), jie nesunkiai užstelbia žoles ir patys auga toliau beveik neprižiūrimi, belieka pasiimti išmokas.

„Kontrolės metu derėtų pareikalauti sėklos įsigijimo dokumentų. Aišku, moliūgų atveju tai efekto neduos, bet juodųjų ridikų sėkla yra brangi, jos norma 250–500 tūkst. sėklų ha. Galiu garantuoti, kad didžiojoje dalyje plotų vietoj juodųjų ridikų pasėti aliejiniai ridikai ir sėklos įsigijimo dokumentų tokiu atveju nebus“, – kaip spręsti problemą siūlė Z. Cironkienė.

Poreikis investicijoms – didžiulis

Ji priminė, kad daržininkystės sektorius reikalauja itin didelių investicijų. „Tikimės lėšų koreliacijos tarp atskirų sektorių, kad daržininkai galų gale galėtų pasistatyti modernias saugyklas, galėtų ramiai išlaukti ir produkciją pardavinėti antroje sezono pusėje, kai išauga paklausa ir labai suaktyvėja eksportas. Labai prašome dar kartą peržiūrėti lėšų perskirstymą tarp sektorių“, – kalbėjo LDAA direktorė.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas neslėpė, kad jį į neviltį varo priekaištai, kurie ateina iš senų laikų ir traktuojami kaip dabartinės Vyriausybės sukeltos problemos. Jo manymu, daržininkystės sektorius jau yra išsikovojęs ne vieną jam palankų sprendimą ir tikrai neturėtų jaustis užmirštas.

„Greta Žemės ūkio fondų yra atsiradęs Europos renovacijos (atsinaujimo) fondas, kuriame kaip klimato kaitos adaptacinė priemonė yra numatytas laistymas. Reikia ieškoti, kokios energijos taupymo technologijas leistų mažinti ŠESD išmetimus. Manau, kad klimato kaitą mažinančioms investicijoms laikotarpis yra tikrai palankus, finansinių galimybių tam yra“, – kalbėjo K. Navickas ir garantavo, kad daržininkystė savo prioritetus išsaugos ir ateityje.

Žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius pabrėžė, kad remti šiltnamių sektorių būtina, nes Lietuva tik 39 proc. apsirūpina savais agurkais ir pomidorais. Jis siūlė visiems atkreipti dėmesį į tą paramą, į kurią galima pretenduoti, ir protingai ją išnaudoti, tarkime, įsirengiant giluminius gręžinius daržovėms laistyti, o dėl paviršinių vandens telkinių naudojimo šiai paskirčiai laukia pokalbis su aplinkos ministru.

LDAA valdybos narys Vidmantas Kvedaras klausė, ar tikrai planuojama griauti kai kurias užtvankas. Jo manymu, tai būtų visiškas nesusipratimas, nes užtvankose susikaupęs vanduo labai reikalingas daržovėms laistyti.

„Be laistymo sistemų užsiimti daržininkyste jau neįmanoma. Kėdainių rajone šia vasarą lietaus nebuvo ištisus du mėnesius“, – sakė V. Kvedaras.

Renginyje dalyvavęs VDU Žemės ūkio akademijos Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto docentas Vilimantas Vaičiukynas sakė, kad dalį užtvankų reikės nugriauti, nes jos yra blogos būklės. Labai svarbu, jei bus rengiamas rekomenduojamų griauti užtvankų sąrašas, įvertinti, ar ta užtvanka gali būti panaudojama drėkinimui.

„Vanduo iš artezinių šulinių nėra išsigelbėjimas, nes nekontroliuojamas tokio vandens naudojimas gali pažeminti gruntinio vandens horizontą. Reikia išnaudoti visus būdus, kaip galima panaudoti paviršinio vandens telkinius ir tik esant kritinei situacijai naudoti artezinių gręžinių vandenį“, – kalbėjo V. Vaičiukynas.

Jis pridūrė, kad artezinio vandens kokybė ir mineralizacija yra labai skirtinga, niekas nėra ištyręs, kaip vandenyje esantys junginiai veikia daržoves. Jau nekalbant apie tai, kad šaltas artezinis vanduo (jis būna 5-6 laipsnių) gali stipriai stresuoti augalus, ypač jei laistoma per kaitras.

V. Vaičiukynas sakė, kad kuo skubiau reikia galvoti apie vandens rezervuarus – juos užpildyti reikia tada, kada vandens būna daugiausia (pavasarį). Jam antrino ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, kuris ragino labai vertinti, kaupti ir išnaudoti tą vandenį, kuri nemokamai gauname iš dangaus.

ŽŪK „Suvalkijos daržovės“ vadovas Martynas Laukaitis (centre) aprodė kooperatyvo logistikos bazę ir prekinio paruošimo linijas

ŽŪK „Suvalkijos daržovės“ vadovas Martynas Laukaitis priminė, kad pastarieji 6 metai buvo visiško ekstrymo, kai perteklinės drėgmės periodus keitė sausros.

„Pastaruosius ketverius metus mūsų laistymo sistemos dirba maksimaliu pajėgumu. Jei kartosis tokie sausros periodai kaip šiemet, tai reikėtų turėti 2 kartus didesnius laistymo pajėgumus, kad pajėgtume palaistyti visus plotus“, – kalbėjo M. Laukaitis ir pridūrė, kad daržininkams taikant integruotą augalų apsaugą reikėtų dar tikslesnio prognozavimo ir tankesnio meteorologinių stotelių tinklo.

Agrodronai – ta technologinė naujovė, kuri pastaruoju metu itin domina daržininkus. Demonstruotas dronas, kuris per darbo dieną gali nupurkšti 100–150 ha

Antra lauko dienos dalis persikėlė į laukus. Šiemet kooperatyvo laukuose vykdytuose bandymuose dėmesys buvo sutelktas į papildomo tręšimo ir dirvos tausojimo technologijas. Demonstruota ir tvariam ūkininkavimui skirta technika: diskinis mėšlo kratytuvas, išmanusis trąšų barstytuvas, specializuotos daržovių priekabos, plačių padangų privalumai, agrodronų panaudojimo galimybės žemės ūkyje.

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Į ką dažniausiai investuojate ūkio uždirbtą pelną?
Orai