Vilnius. Tai, kad žemės ūkis svarbus sektorius, įtvirtinta įstatymu, vis dėlto politinės deklaracijos ir gyvenimo realybė skiriasi, o darbus stabdo biurokratiniai procesai.

Apie šiuos iššūkius diskutuota Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) konferencijoje. Kalbėta apie šalies žemės ūkio konkurencingumą, biurokratinę naštą, svarstyta, kas trukdo kurti pasitikėjimu grįstą valdymą, kokios problemos opiausios, nuo ko derėtų pradėti jas spręsti.

LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas teigė, kad daug solidžių studijų įspėjo, jog išsikerojusi biurokratija atves Europos Sąjungą prie griūties, o 2023 m. EK pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė siekį sumažinti 25 proc. ataskaitų kiekį ir tiek pat sumažinti šalių narių biurokratinę naštą. Jis priminė Budapešto deklaraciją, kurioje kalbama apie pasitikėjimu grįstą mąstymą.

E. Pranauskas ironizavo, kad ir ES lygiu pasigirsta politikų kalbų apie jau neva supaprastintą bendrąją žemės ūkio politiką, augantį pasitikėjimą, tačiau to nepatvirtina vidutinės bendros ES šalių ūkininkų išlaidos biurokratinei naštai. Lietuva pagal šias išlaidas yra penkta.

Šiuos skaičius reikėtų vertinti atsargiai (pagal pasirinktą metodiką vertintos tik tiesioginės išlaidos, neatsižvelgiant į tai, kiek biurokratija sutrikdė gamybinę veiklą ir pan.), tačiau jie leidžia palyginti darbo sąlygas skirtingose šalyse ir išskirti mažiausiai tris šalių grupes.

„Europos vidurkį viršijame beveik du kartus. Net palyginę bendrą biurokratiją su mūsų nacionaline žemės ūkio biurokratija, matysime, kad esame vieni iš lyderių“, – teigė LŽŪBA prezidentas.

LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas demonstravo Lietuvos biurokratizmo rodiklius

Pasak E. Pranausko, žemės ūkis – vienas iš šalies ekonomikos ramsčių, tad tikimasi, kad bus sudarytos sąlygas, pagarba, pasitikėjimas atnešti savo indėlį į šalies BVP.

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis atkreipė dėmesį į nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų finansavimą ir priminė Europos Audito rūmų narės L. Andrikienės pranešimą apie tam skiriamas lėšas ir skaidrumo stoką jas skirstant.

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis vardijo žemės ūkio sektoriaus problemas

Strateginė šaka, bet su begale reikalavimų?

LŽŪBA viceprezidentas Alfredas Bardauskas pradėjo nuo to, kad teiginio, kad geriausiai gyvena tos valstybės, kur yra tikra demokratija, kur nemažai liberalizmo, kur piliečiai yra laisvi. Jis teigė ir pats prisistatantis laisvos Lietuvos laisvu ūkininku. Tačiau vis dažniau jį pasiekia valdžios ir kai kurių socialinių grupių atstovų nuomonės, esą stambieji ūkininkai yra kad „dvarininkai, kuriuos reikia vežti į Sibirą“. Tai verčia susimąstyti.

LŽŪBA viceprezidentas Alfredas Bardauskas retoriškai klausė, kodėl šalyje nemylimas produktyvus ūkis

Viena vertus, kalbama apie žemės ūkio sektoriaus proveržį, strateginę kryptį, biurokratijos mažinimą, tačiau vienu politiniu sprendimu visa tai stabdoma. „Jau nekalbu apie daug daugiau trukdymų iš jūsų pusės, bet jūs iškart sukišate į ratus visus pagalius“, – apie paskutinius teisės aktų svarstymus Seimo Aplinkos apsaugos komitete kalbėjo A. Bardauskas. 

„Jūs atimate laisvę pasirinkti ūkininkavimo formą, pradedate kištis į technologinius dalykus (nurodymai, kokią tarpinę žolę sėti), visur norite kištis, stabdote procesus, o kalbate lozungais apie biurokratijos sumažinimą. Gyvename tarsi iliuzijų pasaulyje“, – tęsė LŽŪBA viceprezidentas.

Primindamas ankstesnių konferencijų svarstymus, kad viskas vyksta ciklais, o po pakilimo ateina griūtis, jis retoriškai klausė, ar tai jau yra šio proceso pradžia.

„Nesuprantu, kodėl politikai, Žemės ūkio ministerija ir visi nemyli protingų, darbščių, stiprių, gražių ūkių, kurie neša tą strateginę žemės ūkio kryptį (...) Kodėl jūs nemylit žmonių, kurie kuria, stengiasi, nori išlaikyti tuos ūkius? Artėja naujas finansinis laikotarpis, o jame nėra pinigų, jų mažėja, neaišku, kaip jie pasiskirstys“, – vardijo laukiančius iššūkius ir prašė politikų atsakymų A. Bardauskas.

Politikai: girdime žemdirbių poreikius

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė svarstė, kad Lietuva yra atsidūrusi tarp tų šalių, kurios daugiausiai moka už biurokratiją dėl Strateginio plano ir jo reikalavimų, tačiau jis pamažu koreguojamas, atsižvelgiant į socialinių partnerių pastabas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė tikino, kad Komitetas žemdirbius girdi

B. Ropė atkreipė dėmesį, kad parlamentiniame Kaimo reikalų komitete dažnai sutariama dėl sprendimų, tačiau Seimo posėdžių salėje sprendimai kartais būna kitokie.

„Bent jau Kaimo reikalų komitete stengiamės girdėti jūsų poreikius, nuomonę, bandyti ją įvertinti, kad galėtume susikalbėti, nes tikslas yra vienas“, – kalbėjo B. Ropė. Jis pabrėžė, kad geopolitiniame kontekste maistas yra labai svarbu, o jo nebus be žemės ūkio.

Tai akcentavo ir žemės ūkio viceministras Artūras Pekauskas, primindamas, kad vis dar dirba darbo grupė, kurios tikslas – peržiūrėti ir pašalinti perteklinius biurokratinius reikalavimus, tad jai galima teikti pastebėjimus.

Žemės ūkio viceministras Artūras Pekauskas (centre) priminė, kad Ministerijoje veikia suburta darbo grupė, kurios tikslas – mažinti perteklinius reikalavimus

Seimo narys Arūnas Dudėnas akcentavo, kad mokesčių reformos atveju žemės ūkiui dėmesys buvo parodytas. „Negalima sakyti juoda ar balta. Žinome sektoriaus reikalavimus, tik ne visada juos pavyksta išpildyti.

Žemės ūkio sektoriaus pripažinimas strategine kryptimi – kaip bebūtų, per 30 metų to niekada neturėjome. Gal dabar atrodo deklaratyvu ir tuščia frazė, bet matome, kas ateina – turėsime bendrą (finansavimo – red. past.) katilą ir turėsime iš jo išsipešti. Gal tas niuansas padės laimėti žemės ūkiui“, – kalbėjo A. Dudėnas.

Jis teigė, kad jei įmanoma mažinti biurokratiją, Komitetas pasiruošęs tai padaryti. „Tikrai esame atviri, nes visi atėjome su idėja padaryti kažką gero. Gal kartais nesurandame daugumos didžiojoje Seimo salėje, bet nusiteikimas iš mūsų Komiteto, iš frakcijos dalies tikrai yra“, – teigė Seimo narys.

Seimo narys Arunas Dudėnas priminė, kad žemės ūkis nelieka nuošalyje, nors, galbūt, nevisi sprendimai būna tokie, kokių laukia žemdirbiai

Pasikeitė ūkininkų , bet ne tikrintojų mentalitetas

Parlamentaras Viktoras Pranckietis priminė Seime vykusioje konferencijoje apie žaliąjį aktyvizmą išsakytus teiginius ir ten paneigtą dalį mitų apie žemės ūkį. Kalbėdamas apie keliamus nepamatuotus reikalavimus, jis pateikė pavyzdį: vienoje direktyvoje keliami tokie nitratų kiekio reikalavimai paviršiniam vandeniui, kad supylus geriamojo vandens į upelį, šis būtų užterštas.

Sutikdamas, kad yra diskutuotinų dalykų, V. Pranckietis ragino dirbti bendrai. „Nesame prieš jus, esame tarp jūsų, su jumis“, – sakė parlamentaras.

Seimo narys Viktoras Pranckietis sutiko, kad yra perteklinių reikalavimų, tačiau pabrėžė esantis su žemdirbiais

Reziumuodamas diskusiją, E. Pranauskas ragino politikus ir valdininkus pasitelkti pasitikėjimu grįstą mąstymą, pasitikėti ūkininkais, žemės ūkio sektoriumi, lanksčiau taikyti įvairias reglamentines nuostatas, nebijoti ginčytis ir neprikurti griežtesnių reikalavimų nei yra nustačiusi Europos Sąjunga.

„Pirmiausiai reikia keisti mentalitetą ir požiūrį į žemės ūkį. Taip, visko yra, bet tikrai yra tų, kurie verti pasitikėjimo ir kurių klaidos yra nevertos persekiojimo. Nes jie 20 metų dirbo gerai, vieną kartą prašovė. Jeigu piktybiškai – kitas dalykas. Bet gamyba yra gamyba“, – kalbėjo E. Pranauskas, primindamas, kad ūkininkų mentalitetas tikrai pasikeitė, ateina dirbti jauni žmonės, turintys kitokį požiūrį, tačiau tikrintojai kažkodėl vis dar mato kolūkinį kaimą ir jo darbo metodus.

Daugiau nuotraukų iš Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos metinės konferencijos galima rasti fotogalerijoje čia.