Vilnius. Sostinėje vyksta Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) metinė konferencija. Jos dalyviai aptaria veiklos rezultatus, laukiančius iššūkius, gilinasi į mokesčių naujoves.

Dvi dienas LŽŪBA nariai klausosi pranešimų apie mokesčių reformą, apskaitos naujoves, socialinius ir demografinius pokyčius šalyje, darbo santykių reguliavimą, diskutuoja apie ES bendrosios žemės ūkio politikos ateitį, žemės ūkio konkurencingumą, biurokratinės naštos mažinimą.

Pradėdamas konferenciją LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas kalbėjo apie žemdirbius slegiančią biurokratinę naštą ir akcentavo, kad žemės ūkio bendrovės, įmonės, kiti prekiniai ūkiai seniai išaugo iš „vaikiškų marškinėlių“ ir jiems nebereikia smulkmeniškos kontrolės.

LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas

„Kelis dešimtmečius veikiantys, pakilimus ir krizes išgyvenę ūkio subjektai ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos problemų suvokimu, sprendimo būdų žinojimu gerokai lenkia daugeliu atveju informacijos nevaldantį arba, galimai, nenorintį valdyti Centrą. Centrą, kuriam patogiau egzistuoti savo paties sukurtame taisyklių ir reikalavimų burbule, kuris, savo ruožtu, sukuria darbą Briuselio prievaizdams ir kontrolieriams.

Ne viena studija ir analizė patvirtino – išsikerojusi ES biurokratija veda į konkurencingumo praradimą ir ekonominį krachą. Todėl požiūrį reikia keisti. Ir nedelsiant“, – kalbėjo E. Pranauskas.

Anot jo, Lietuvoje tai padaryti lengviau nei visoje ES, tačiau reikia ne tik žodžių, bet ir darbų, o pradėti galima nuo mažų dalykų, pavyzdžiui, užuot baudus plačiau taikyti mažareikšmiškumo ir geranoriškumo principus.

„Ūkiai trūkumus ištaiso vadovaudamiesi sveika ekonomine logika ir savikontrole, o ne priekabaus kontrolieriaus (...) nurodymu. Tereikia įsiklausyti, nusimesti Briuselio vietininkų, teisuolių aureoles ir būti pasirengusiems padėti“, – teigė LŽŪBA prezidentas.

Tai, kad bendrovių vaidmuo žemės ūkio sektoriuje tebėra svarbus teigė ir LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis, primindamas, kad pasikeitus mokesčių sistemai vis daugiau ūkininkų ūkius perregistruoja į įmones.

„Gal tai gerai. Kai vedi tokią (įmonės – red. past.) apskaitą, atsiranda atsakingas verslas. O žemės ūkio įmonės visada buvo ir yra socialiai atsakingos“, – portalui manoūkis.lt teigė J. Sviderskis, pridurdamas, kad tokia forma vykdomas verslas turi darbuotojams suteikti ir socialinių garantijų, yra aiškiai reglamentuotas darbo ir poilsio laikas.

Anot J. Sviderskio, didesni kaip 500 ha ūkiai skaičiumi jau pasivijo ir galbūt net pralenkė bendroves. „Tai rodo, kad ūkininkai puikiai suvokia, kad stambus ūkis, stambi technika yra našiau, patraukliau darbo kokybės ir pobūdžio atžvilgiu“, – sakė J. Sviderskis.

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis

Kalbėdamas apie besibaigiančius metus, LŽŪBA generalinis direktorius teigė, kad dauguma žemės ūkio įmonių užsiima ir gyvulininkyste, todėl šie metai bus neblogi. „Nors grūdų kainos yra tragiškai mažos, bet turint galvijų tuos grūdus galima pasijoti, paskirstyti: mažesnius, netinkamus prekybai atiduoti galvijams, kitus – parduoti“, – kalbėjo J. Sviderskis.

Vis dėlto žvelgdamas į kitus metus jis teigė, kad optimizmo mažai, nes grūdų supirkimo kainos ir toliau laikosi žemos, o ir pieno rinkoje kainos krenta žemyn.

Pagerbtas už nuopelnus žemės ūkiui

Atidarydami konferenciją LŽŪBA nariai džiaugėsi, kad ilgametis J. Sviderskio darbas įvertintas ir valstybės lygiu – vasarą Prezidentas jį apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi už profesionalų Lietuvos ūkininkų interesų gynimą, investicijų ir modernios įrangos diegimo žemės ūkyje skatinimą, aplinkosaugos ir tvaraus ūkininkavimo stiprinimą.

Sveikindama visų LŽŪBA narių vardu Prezidiumo narė, ŽŪB „Jotainiai“ vyr. finansininkė Angelė Narbutienė pabrėžė, kad J. Sviderskio indėlis į žemės ūkio sektorių, žemdirbių interesų gynimą yra neišmatuojamas.

Joną Sviderskį valstybinio apdovanojimo proga sveikno kolegos ir partneriai

„Jūsų darbas ir užmojai siekia, kad mūsų žemės ūkis būtų pažangus, stengiatės, kad tam būtų sudarytos sąlygos. Žmogus negali pakeisti vėjo krypties, bet gali pakreipti bures taip, kad pasiektų tikslą. Jūs esate tas žemdirbių laivo kapitonas, kuris bet kokiomis priemonėmis stengėsi pakreipti bures taip, kad Lietuvos duonos augintojams būtų kuo lengviau, paprasčiau, bet tuo pačiu ir moderniau dirbti, gyventi“, – kalbėjo A. Narbutienė, dėkodama J. Sviderskiui už jo indėlį, atiduotas jėgas, išmintį, nemiegotas naktis ir linkėdama toliau sėkmingai vesti žemdirbišką laivą į naujus horizontus.

Jai pritardamas LŽŪBA viceprezidentas Petras Puskunigis teigė, kad toks apdovanojimas – kone pirmas žemės ūkio sektoriuje, tad dėkojo už lyderystę ir dar kartą atkreiptą dėmesį į LŽŪBA ir jos veiklą.

J. Sviderskį sveikino ir Lietuvos savivaldybių žemės ūkio skyrių asociacijos vadovė Zita Bakanienė, dėkodama už ilgametį bendradarbiavimą ir indelį į žemės ūkio plėtrą.

LŽŪBA prezidentas E. Pranauskas sakė, kad J. Sviderskiui įteiktas apdovanojimas jam asocijuojasi su viltimis dėl vertybių perkainavimo. Jis vedė paraleles su picerija, kuri atrodo paprastai, tačiau yra pelniusi prestižinį apdovanojimą. Anot jo, daugybę metų „valgytojai“ – žemės ūkio įmonės ir bendrovės – stiprinasi LŽŪBA gaminamu patikimu maistu.

„Maistu, saugančiu nuo klaidų ir perdėto uolumo, noriai ar nelabai mėgaujasi daugybės valdiškų institucijų raštininkai. Šiemet iš aukščiausios šalies institucijos pagaliau gautas patvirtinimas, kad paprastos, bet aukšta kokybe ir sveiku protu veiklą grindžiančios LŽŪBA virtuvės šefas yra vertas didžiulės pagarbos ir pripažinimo. Paprastas jokių būdu nereiškia prastas. Veikiau priešingai“, – kalbėjo E. Pranauskas.

***

LŽŪBA duomenimis, 2024 m. žemę ir pasėlius deklaravo 1 008 žemės ūkio bendrovės ir įmonės. Deklaruota 403 tūkst. ha arba 13,8 proc. šalyje deklaruoto ūkių ploto.

375 žemės ūkio įmonės (37 proc.) deklaravo didesnius kaip 200 ha plotus, 232 bendrovės – didesnius kaip 500 ha. Tokio dydžio bendrovės dirbo 11 proc. viso šalyje deklaruoto ploto.

Didžioji dalis bendrovių – 523 juridiniai asmenys – deklaravo 16 tūkst. ha arba vidutiniškai viena po 31 ha. Dažniausiai tai yra įmonės, teikiančios paslaugas kitiems ūkiams, užsiimančios žemės ūkio produkcijos perdirbimu, sodininkyste ir kt.