Londonas. Apklausos rodo, kad žmonės vis dažniau ieško natūralios produkcijos, bet ne visada noriai moka už tradicinį paveldą, teigia rinkos tyrimų agentūra „Mintel“.

Kanadoje apie 37 proc. vartotojų mano, kad ūkininkai yra patikimas informacijos šaltinis, padedantis suprasti maisto ir gėrimų poveikį aplinkai. Palyginimui, tik 19 proc. apklaustų respondentų pasitiki žinomais maisto prekės ženklais, 

JAV didžioji dalis pirkėjų renkasi pažįstamą gamintoją. Ataskaitos duomenimis, 34 proc. amerikiečių perka maistą ir gėrimus, remdamiesi savo ankstesne patirtimi, o ne tvarumo kriterijumi. 

Tradicijos ir maisto paveldas gali sustiprinti pieno gamintojų prekinį ženklą ir produkcijos vertę, pabrėžiant įmonės ilgaamžiškumą, produkto funkcines savybes ar natūralumą. „Mintel“ specialistų nuomone, daugelio žinomų prekių ženklų perspektyvos yra geros, nes vartotojai teikia asmeninę reikšmę, paremtą emocijomis, pavyzdžiui, asociacijomis su vaikyste. 

Vis dėlto skirtingos kartos skirtingai vertina maisto paveldą. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje jaunimas nelinkęs mokėti daugiau už nacionalinį produktą ar gaminį su vietovės nuoroda, palyginti su vyresne visuomenės dalimi. Tik 11 proc. Z kartos atstovų sutinka mokėti daugiau už sūrį, kuris pagamintas pagal tradicinę receptūrą. Juos labiau motyvuoja informacija apie gerovę ūkiuose.

Nors pramonės, tame tarpe, ir pieno, atstovai tvirtina, jog laikosi tvarumo principų, vartotojai toli gražu ne visada tuo tiki. „Mintel“ duomenimis, apie 60 proc. amerikiečių mano, jog daugelis įmonių tiesiog apsimeta esantys tvarūs, o 52 proc. Vokietijos pirkėjų nepasitiki gamintojais ir abejoja jų sąžiningumu dėl poveikio aplinkai.

Rinkos tyrimų agentūros atstovai svarsto, kad apie aplinkai draugišką gamybą reikėtų pasakoti pasitelkiant aiškiai pamatuojamus dydžius, autentiškai, o ne kartojant bendras frazes apie nulines emisijas. Jie mano, kad pieno prekės ženklams kalbant apie klimato kaitą būtų naudinga įtraukti ūkininkus ir taip patraukti vartotojų dėmesį.