Kėdainiai. Župerkų šeima – Kęstutis, jo sūnūs Arnas bei Mantas ir pastarojo žmona Vaiva – valdo 1 250 hektarų ūkį. Gal kažkam tokie plotai atrodo didžiuliai, bet ūkininkai tvirtina, kad viską pasiekė sunkiu darbu ir kantrybe.

Župerkos turi sukaupę ilgametę ūkininkavimo patirtį, nes ūkį Kęstutis kurti pradėjo maždaug prieš 30 metų. Per tuos tris dešimtmečius buvo visko. Kaip sako ūkio kūrėjas: dirbome, mokėmės, klydome, stojomės... „Tačiau dabar negalime skųstis – valdome modernų augalininkystės ūkį, o pernai tapome konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojais rajone“, – sako K. Župerka.

Savo laukuose ūkininkai augina įvairius augalus – nuo žieminių ir vasarinių kviečių iki avižų bei pupų. Pastarosioms skiriama maždaug 200 hektarų – tiek reikia dėl sėjomainos. Pernai bandė auginti ir pluoštines kanapes sėkloms, bet šiemet jų buvo atsisakyta dėl produkcijos supirkimo ir perdirbimo nežinios. Dar anksčiau Župerkos augino ir cukrinius runkelius, bet juos, po kruopščių skaičiavimų, pakeitė grūdiniai augalai.

Šiuo metu ūkis turi visą reikalingą šiuolaikišką techniką. „Žemės dirbimas reikalauja didelio atsidavimo. Esame priklausomi nuo rinkų pokyčių, orų sąlygų, valdžios sprendimų. Kolegos gali patvirtinti, jog mūsų gyvenime rizikos netrūksta. Šiemetinis pavasaris buvo daug žadantis, bet vasaros sausros sumaišė daugelį planų ir ne vienam sudaužė lūkesčius. Ūkininkams labai sunku kažką prognozuoti ir iki galo planuotis. Galutinį rezultatą matome tik pardavę derlių ir iki įvykdę visus įsipareigojimus“, – sako Arnas Župerka.

Kęstutis Žurperka su sūnumi Arnu sako kol kas dar galutinai nesusiskaičiavę šiemetinio derliaus, bet akivaizdu, kad jis nebus rekordinis

Župerkų ūkyje tvarkos laikomasi visur – malonu matyti puikiai tvarkomą aplinką, o dėmesys darbuotojams gali būti pavyzdys visiems. Ūkininkai ypač akcentuoja darbo saugumą, tad kiekvieną rytą į darbą ūkyje atėję žmonės pirmiausia turi pasitikrinti alkotesteriu. Jeigu jis parodo nulius, tuomet darbuotojai eina persirengti ir kimba į darbus. Jeigu alkotesteris parodo kad ir mažiausią promilių kiekį, tenka grįžti namo.

„Darbas išgėrus mūsų ūkyje yra negalimas“, – griežtai konstatuoja K. Župerka. Župerkų šeimos ūkyje dirba aštuoni samdomi darbuotojai iš Surviliškio, Sirutiškio, Kalnaberžės, Kėdainių. Darbuotojai nesiskundžia nei darbu, nei sąlygomis: atskirose patalpose įrengtos persirengimo spintelės, dušai, drabužių ir avalynės džiovinimo vietos, virtuvėlė, kurioje galima išgerti kavos, gaiviųjų gėrimų, užkąsti.

Technikos angarai ir gamybinės bazės kiemas stebina pavyzdine tvarka

Tačiau darbuotojų klausimą Župerkos, kaip ir kiti ūkininkai, vadina itin aktualiu. „Labai sunku pritraukti jaunimą dirbti kaime – juos vilioja patogesnis gyvenimas mieste. Jauni žmonės nori didelių ir greitų pinigų. Tad vis dažniau pagalvojame, kad gali tekti kviestis darbuotojų iš Baltarusijos, Ukrainos“, – sako Mantas Župerka.

Tokiame kontekste Kęstutis nuoširdžiai džiaugiasi, kad sūnūs pasekė jo pėdomis ir grįžo į ūkį. Jie visi darniai dirba pasidaliję darbus, pasitardami, padiskutuodami, kur ką geriau auginti. Ūkininkų valdomos žemės plyti Kėdainių ir Panevėžio rajonuose.

Ūkininkai patikina, kad niekada garsiai nesiskundžia, nors širdį suspaudžia pamačius, kad dalį sunkiai užauginto derliaus sudoroja laukiniai žvėrys, pasėlius nusiaubia liūtys ar išdegina kaitra. Šiemet rezultatai iki galo dar nesuskaičiuoti, bet jau dabar aišku, kad derliaus prikulta mažiau. Kviečių skaičiuojame apie dvi tonas mažiau kūlę iš hektaro, bet supirkimo kainos šįmet didesnės.

Grūdai šiemet brangūs, tačiau jų kainą sparčiai vejasi trąšų ir kitų ūkininkavimui reikalingų prekių kainos

„Visada reikia žiūrėti į galutinį rezultatą. Brangiau parduodame grūdus, tačiau daugiau mokame už sėklą, trąšas. Buvo laikas, kai pardavę toną grūdų galėjome nupirkti dvi tonas trąšų, o dabar atvirkščiai: reikia parduoti dvi tonas grūdų, kad nupirktum toną trąšų“, – šiemečiais ūkininkavimo ypatumais dalijosi K. Župerka.

Župerkos – ne tik darbštūs ūkininkai, bet ir visuomeniški bendruomenės nariai. Jiems rūpi, kokioje aplinkoje gyvena, kaip sekasi kaimynams. Ūkininkai nuolat akcentuoja saugumo ir tvarkos klausimus, patys prisideda prie kelių priežiūros aplinkos tvarkymo. Ūkininkai sakė, kad labai norisi kaimą daryti patogų ir patrauklų gyventi.

MŪ inf.