Vilnius. Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) rugsėjo pabaigoje paskelbus, kad esama traktorių ir kitų žemės ūkio mašinų registravimo tvarka kelia korupcijos rizikų, žemdirbiai sako, kad vertinant ne visur atsižvelgta į sektoriaus specifiką.

Šis klausimas aptartas ir parlamentinio Kaimo reikalų komiteto posėdyje. STT Korupcijos rizikos skyriaus viršininkas Domantas Lukauskas priminė, kad analizuotas 2022–2025 m. laikotarpis Žemės ūkio duomenų centre ir 14 šalies savivaldybių.

Jau anksčiau skelbta, kad, atlikusi analizę STT mano, jog žemės ūkio technikos registravimo procesuose nėra pakankamų priemonių ir efektyvių kontrolės mechanizmų, kurie užtikrintų, kad registro informacinėje sistemoje būtų registruoti tik registro objektai.

Pasak D. Lukausko, tai kelia ne tik aplaidumo, pareigų neatlikimo, bet ir piktnaudžiavimo, kyšininkavimo bei papirkimo rizikas.

Tarp pastabų – keturračių registracija

STT atstovas minėjo, kad nemažai klausimų kelia keturračių registravimas Žemės ūkio technikos registre, kai tai turėtų būti daroma Kelių transporto priemonių registre.

Registre randama ir kelių transporto priekabų, puspriekabių. Nustatyta atvejų, kai priekabos buvo registruotos Kelių transporto priemonių registre. Vėliau, pavyzdžiui, kaip neturinčios galiojančios techninės apžiūros išregistruotos arba parduotos ir išregistruotos, o galiausiai jos įregistruojamos Žemės ūkio technikos registre. Yra atvejų, kai ir kitokia, tačiau vienodo tipo technika randama registruota tiek viename, tiek kitame registre.

STT tai pat nustatė, kad kai kuri savadarbė technika registruojama be tinkamumo naudoti išvadų. „Iš principo nuostatos dėl perdirbtų transporto priemonių vertinimo, vadinamosios ekspertizės, praktiškai neveikia. Registruojama savadarbė perdirbta technika, kuri neaišku ar atitinka nustatytus saugos reikalavimus ir iš esmės gali dalyvauti viešajame eisme“, – teigė D. Lukauskas.

STT taip pat pastebi, kad šiuo metu nėra paskirtos atsakingos institucijos, kuri teiktų išvadas, vertinimus ar transporto priemonės yra Žemės ūkio technikos registru objektai.

Taip pat manoma, kad registruojant per mažai dėmesio skiriama technikos tapatumo nustatymui (registruojama su nesutampančiais, nutrintais kėbulo numeriais ir pan.), sistema neidentifikuoja į Registrą keliamų nuotraukų, kurios yra be vietos nustatymo žymų.

STT klausimų kilo ir dėl procesų skaidymo, kodėl apžiūra atliekama vienoje savivaldybėje, o registruojama – kitoje.

Pastabų yra ir žemės ūkio technikos apžiūrai. STT vertinimu, čia tikrintini techniniai reikalavimai yra nekonkretūs, aiškiai neapibrėžti, nevykdoma kontrolė, tad išduodant technines apžiūros talonus gali būti piktnaudžiaujama. Pastebėta, kad techninės apžiūros metu nenaudojamos techninės priemonės, pavyzdžiui, stabdymo efektyvumui, dūmingumui įvertinti ir pan.

„Nustatyta atvejų, kai techninės apžiūros talonai buvo išduoti nesant reikiamų žibintų, ar priemonės faktiškai net neapžiūrėjus. Matėme tokių atvejų, kai registruotas tą pačią dieną traktorius, bet matome, kad neturi žibintų“, – kalbėjo D. Lukauskas.

Įvertinę korupcijos riziką STT pateikė siūlymus atitinkamoms institucijoms bei Žemės ūkio ministerijai – dėl teisinio reguliavimo ir politikos formavimo.

STT: dalis visuomenės naudojasi esama situacija

Posėdžiui pirmininkavęs Seimo narys Kęstutis Mažeika teiravosi, ar atliekant vertinimą atsižvelgta, jog tam tikrai įrangai ar technikai yra numatyti atskiri tikrinimai, tikslinosi, ar įvertinta, kad, pavyzdžiui, kranas ar traktorius gali būti registruotas Vilniuje, bet dirba kitoje savivaldybė, tad ten atliekama ir techninė apžiūra. Dėl nuotraukos lokacijos žymų jis pastebėjo, kad ne visur yra puikus ryšys, tad nutinka taip, kad nuotrauka įkeliama tik ten, kur yra tinkamos techninės galimybės.

STT direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas priminė, kad pagal Ryšių reguliavimo tarnybą maždaug 95 proc. šalies teritorijos yra padengta pasiekiamu ryšiu, tad, galbūt, reikėtų žiūrėti kur čia yra problemų.

„Iš esmės problema yra ne pats traktorius, bet tai, kad prie to traktoriaus aplipiname kitas transporto priemones – keturračius, priekabas (...), kurios nepraeina techninės apžiūros ir tada jau tampa traktoriaus priekabomis, gauna tą patį lipduką.

Tai yra tas toks gudravimas, kur nebūtinai ūkininkai ar su žemės ūkiu susiję asmenys tą daro, o visuomenės dalis, kuri pasinaudoja situacija.

Tos mūsų pastabos yra daugiau orientuotos į tai, kad jeigu tai yra žemės ūkio technika – ji turi būti registruojama. Bet jeigu yra keturratis yra dvi rizikos. Viena – kad „Regitra“ neregistruoja iš Amerikos atvarytų keturračių, nes negauna ekspertizės, ir tada jis tampa traktoriumi. Kita rizika – vagystės. Jie galimai gabenami į Lietuvą ir (...) automatiškai legalizuojami būtent per šitą registrą“, – aiškino E. Jablonskas.

Pasak jo, STT dar labiau nebesigilino, tačiau indikuoja šią problemą, tad Žemės ūkio, Vidaus reikalų, Susisiekimo ministerijos turėtų kartu sėsti ir sudėlioti transporto priemonių registravimo politiką.

„Pripažinkime, kad jeigu atvažiuoja sunkiasvoris traktorius, kuris dalyvauja viešajame eisme, ir mes netikriname jo nei stabdžių, nei žibintų – turime galimybę atsirasti skaudiems eismo įvykiams su visomis pasekmėmis ir kaltų paieškomis“, – argumentavo STT direktoriaus pavaduotojas.

Jis akcentavo, kad STT keliami klausimai nėra patogūs, bet tai nėra nukreipta prieš žemės ūkį ar savo laukus dirbančius ūkininkus, labiau prieš tuos, kurie bando tokiu keliu jais tapti.

K. Mažeika replikavo, kad tikrai yra priekabų, kur niekada tų stabdžių nėra buvę ir jei ji naudojama tik nuo lauko iki sandėlio, tai ar tos varnelės uždėjimas prie stabdžių kaip tik netaps dar viena korupcijos rizika. Vis dėlto jis sutiko, kad jei tokai priekaba važinėtų mieste, aukštesni reikalavimai, matyt, būtų teisinga. Jis svarstė, kad galbūt reikėtų teisės aktais reglamentuoti, jog pats vairuotojas atsako už pasekmes, „o ne tai, kad dėl vienos mieste važinėjančios priekabos turi kentėti visi ūkininkai“.

E. Jablonskas pabrėžė, kad siekiama eliminuoti bandančius gudrauti, tad tam reikia visiems ieškoti sąlyčio taškų ir siekti minimalizuoti rizikas.

Pastabos – neįvertinus praktinių aspektų?

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos atstovas Darius Ufartas teigė, kad nors vertinimas yra rimtas, tačiau tyrimas yra „popierinis pagal suvokimo ir kompetencijos lygį“.

Jis teigė, kad Žemės ūkio technikos registre atrastos automobilinės priekabos yra ne korupcijos apraiškos, o tiesiog gyvenimiška situacija.

„Automobilių priekabos yra kur kas efektyvesnės nei naudojamos žemės ūkyje (...) jos rinkoje yra pigesnės, jų pasirinkimas didesnis, todėl daugelio atveju ūkininkai norėtų jas naudoti vien dėl to, kad jas yra nupirkti paprasčiau, o eksploatuoti lengviau ir pigiau (...)

Naudoti automobilinės priekabos prie traktoriaus negalime, nes pažeidžiame kelių eismų taisyklės, negalime naudoti skirtingų registrų technikos tuo pačiu metu. Todėl tenka perregistruoti jas kaip žemės ūkių techniką“, – kalbėjo D. Ufartas pridurdamas, kad jau keletą metų tokia praktika yra sustabdyta.

Jis turėjo pastebėjimų ir dėl tapatumo numerių, klausdamas, kaip juos išlaikyti sename Belarus traktoriuje, kai tas numeris yra ant itin lūžtančios detalės, kurią keičiant arba to numerio nelieka, arba jis atsiranda kito traktoriaus, iš kurio paimta ta naudota detalė.

„Norėčiau pasiūlyti bendradarbiauti su ūkininkais, konsultuotis ir kai kuriuos jūsų nuogąstavimus tiesiog iš praktinės pusės galėtume paaiškinti, kodėl taip yra daroma“, – teigė D. Ufartas.

Tiek jis, tiek Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas pastebėjo, kad nemažoje dalyje Europos Sąjungos šalių žemės ūkio technikos registracija yra supaprastinta ar jos visai nėra, tad kodėl Lietuvos ūkininkus norima apsunkinti dar labiau.

Anykščių r. ūkininkas Dainius Arlauskas pasidalino savo patirtimi apie registravimą ir techninės apžiūros atlikimą skirtinguose rajonuose. Anot jo, įsigijus naują traktorių ir kombainą paaiškėjo, kad už tai atsakingas specialistas išėjęs penkių savaičių atostogų.

„Kreipiausi į gretimus rajonus, ir jų žemės ūkio skyriaus specialistai pasakė, kad ne, mes šito nedarysime, nes paskui bus tyrimas, kodėl aš ne savo rajone buvau, registravau, atlikau techninę apžiūrą.

Galiausiai viskas baigėsi tuo, kad mes tris savaitės keliuose važinėjome nauju kombainu, dirbome neregistruotu, kol galiausiai grįžęs iš atostogų specialistas atliko apžiūrą, priregistravo, išdavė techninės apžiūros taloną“, – apie ūkininkams kylančias problemas pasakojo D. Arlauskas.

Tam, kad gretimų rajonų specialistai vis dėlto be baimės dirbti turėtų būti įtraukti į veiklas kituose rajonuose teigė ir Akmenės r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Gražina Gauronskienė.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis ir Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Martynas Puidokas teigė nerimaujantys, kad linkstama prie to, jog žemės ūkio technikos apžiūra ir registracija gali atsirasti kai kurių įmonių rankose.

Pasak M. Puidoko, šiuo metu esanti sistema yra patogi, ją galima tobulinti, tačiau pamirštamas žemės ūkio specialistų finansavimas, o derėtų pažiūrėti kompleksiškai.

„Sudarykime Ministerijoje darbo grupę, pasikvieskime rajonų techninės priežiūros inžinierius, įsijungtume ir Ministeriją atstatytų tas tvarkas, kurios buvo, išsispręstų tas klausimas“, – ieškoti sprendimų ragino J. Sviderskis.

Posėdyje dalyvavęs žemės ūkio viceministras Arūnas Jagminas patikino, kad tokia darbo grupė, įtraukiant ir STT bei žemdirbius, bus suburta ir bus ieškoma sprendimų, „kad ūkininkai nenukentėtų“.