Kaunas. Paruošti kombainą javapjūtei – vienas atsakingiausių darbų, nuo kurio labai priklauso ir viso derliaus dorojimo sezono sėkmė. Nors kombainai pamažu jau rieda į laukus, tačiau ar visi jie tinkamai paruošti dirbti su mažiausiais nuostoliais ir maksimaliai apsaugoti nuo prastovų dėl gedimų?

Kombainų specialistas VDU Žemės ūkio akademijos docentas dr. Antanas Juostas pastebi, kad kombainai šiuo metu jau turi būti paruošti javapjūtei, o pagrindinis darbas pradedant kūlimo sezoną – kombaino sureguliavimas pagal nuimamą kultūrą.

„Jei pirmi kuliami žieminiai miežiai, reikia nuožulniosios kameros volą nuleisti žemyn, sumontuoti papildomus spragilus, kurie aktyviai laužo miežių akuotus. Tiesa, juos būtina nuimti važiuojant kulti kviečių, nes kitaip padidėtų jų skaldymas“, – sako A. Juostas ir priduria, kad sumažinti derliaus nuostolius galima tinkamai iš anksto pasiruošus kombainą.

O pradėti kombainą ruošti naujam sezonui jis pataria iš karto po javapjūtės, kai paaiškėja didžiausios pjaunamosios, kūlimo aparato ar kitų mechanizmų bėdos. Surinkus informaciją apie problemines vietas, būtina pradėti remonto darbus.

„Ne mažiau svarbus dalykas – tinkamas kombaino paruošimas žiemai. Būtina iš rudens jį išplauti, išvalyti, nepalikti iki pavasario su šiaudų, pelų, grūdų likučiais, kad nevyktų pelijimo, rūdijimo procesai. Be to, likę grūdai ir augalų priemaišos labai traukia graužikus, kurie padaro didelę žalą kombainui, nes gali nutraukti, perkąsti laidus, ypač jei jie dar apsipynę šiaudais.

Dažnai kombainai laikomi nevienodos temperatūros patalpose, todėl juose likę priemaišos sudrėksta, ta drėgmė kaupiasi laiduose, jie ir metalas pradeda irti nuo korozijos, atsiranda elektronikos sistemos sutrikimų“, – tinkamo paruošimo žiemai svarbą pabrėžia kombainų specialistas.

Sandarumo trūkumas sukelia didžiausius grūdų nuostolius

Svarbus dalykas – derliaus nuėmimo nuostolių mažinimas, todėl, A. Juosto teigimu, reikėtų ūkininkams pagalvoti apie kombaino sandarinimo procedūras. „Sandarumo trūkumo nuostoliai – vieni didžiausių, nes grūdai byra tiesiai į eilutę“, – sako pašnekovas, vardydamas vietas, kurias būtina užsandarinti.

Viena jų – grūdų elevatoriaus dangčiai. Jie dažnai nuimami, nes kemšasi, nuolat keičiamos tai mentelės, tai grandinės, todėl tie dangčiai išlankstomi, atsiranda didesni tarpai, kuriuos reikia arba užpūsti putomis, arba sudėti sandariklius.

Tarpelių dažnai atsiranda tarp kombaino priekio ir nuožulniosios kameros sujungimo, nes konstruktyviai sumontuoti sandarikliai ilgainiui susidėvi dėl nuožulniosios kameros kilnojimo aukštyn žemyn.

Kiti nuostoliai – neiškulti ir suskaldyti grūdai, didelis šiukšlingumas bunkeryje, kai netinkamai sureguliuotas ventiliatorius ir sietai. Neiškulti ir skaldyti grūdai – netinkamai dirbančio kūlimo būgno pasekmė. Skaldytų grūdų gali atsirasti, kai elevatoriaus grandinės netinkamai įtemptos, nes patekę tarp grandinės ir žvaigždutės grūdai atsiduria tarsi malūne. Pasak kombainų specialisto, galima keisti visą kuliamąjį aparatą, bet nesusireguliavus švarių grūdų elevatoriaus grandinės įtempimo, skaldytų grūdų bus vis vien labai daug.

Būtina atkreipti dėmesį ir į kūlimo mechanizmą. Kuliant neretai pagaunama akmenų, taip pat į kūlimo aparatą patenkančios masės netolygumas daro poveikį visiems kūlimo mechanizmo kinematiniams mazgams, traukėms, išlanksto pobūgnius, būgno spragilus, tarpas tarp būgno ir pobūgnio pasidaro nevienodas.

„Tokiu atveju kalbėti apie kokybišką kūlimą kitą sezoną tikrai negalima, o grūdų nuostoliai neišvengiami. Kai pritraukiame būgno pobūgnį, tarpeliai būna mažesni ir skaldomi grūdai vienoje pusėje, o kur pobūgnis išlenktas, tarpelis didesnis – grūdai neišseparuojami iš varpų, kurios patenka ant sietų, keliauja į perkūlimo sistemą ir dažniausiai išmetamos atgal į lauką“, – į dvejopus nuostolius, kai dalis grūdų suskaldomi, kita dalis lieka neiškulti dėl kūlimo mechanizmo pažeidimų, dėmesį atkreipia pašnekovas.

Kombaino ruošimo javapjūtei žingsniai

O ruošiant kombainą javapjūtei pavasarį, pirmiausia jis rekomenduoja kiek galima anksčiau išsivaryti jį iš patalpų, užvesti ir patikrinti, ar veikia visos elektronikos sistemos, atlikti visų guolių patikrą, taip pat patikrinti diržus, ar jie gerai išsilaikę, ar nėra juose įskilimų, ar jie uždavus maksimalius sūkius sukasi ant skriemulių tolygiai, nebanguoja. Kiekvienas bangavimas reiškia arba diržo, arba skriemulių nusidėvėjimą.

Patikrinus, ar veikia elektroninės sistemos, siūlo jis dėmesį sutelkti į rankiniu būdu valdomą nustatymų įrangą, pažiūrėti, ar ji neužrūdijo, veikia visame diapazone. Beje, rankiniu būdu dažnai reguliuojamas sietų, pobūgnio tarpelis.

Kombaino paruošimo darbus sezonui A. Juostas ragina pradėti nuo pjaunamosios elementų patikros. Būtina apžiūrėti dalgio pavarą, patį dalgį, ar yra visi peiliukai, ar jie tvarkingi, neatšipę, nenulaužyti. Ar neišlankstyti dalgio pirštai, ar tinkamas tarpelis tarp dalgio ir jo pirštų.

„Visa tai leidžia ne glemžti šiaudus, o greitai juos nupjauti, ypač tai aktualu dirbant dabartinėmis sąlygomis, kai šiaudai ne sausi ir ne trapūs, o drėgni ir „guminiai“. Jei tarpelis bus didesnis, šiaudai bus ne pjaunami, o glemžiami, tai lėtina kombaino darbą ir važiavimo greitį, nes pradeda kimštis dalgis“, – sako pašnekovas.

Kitas žingsnis – patikrinti sraigės pirštus, ar visi yra, ar nėra nulūžusių, tai užtikrina tolygų masės padavimą į nuožulniąją kamerą ir kuliamąjį aparatą. Kuo tolygiau ji paduodama, tuo tolygiau iškuliama, tuo nuostoliai mažesni, mažiau reikia reguliuoti ir patį kombainą.

Pažiūrėti grandinių įtempimus nuožulniojoje kameroje, ar jos transporteris nešliaužia pačiu dugnu. Reikėtų jį taip įtempti, kad nuožulniosios kameros viduryje esanti juosta liestų apatinę nuožulniosios kameros skardą tik paspausta ranka. Taip užtikrinama, kad juosta negremžtų nuožulniosios kameros dugno ir nesukeltų papildomos trinties, dėl kurios gali įsižiebti ir kibirkštis. Be to, tinkamas įtempimas sumažina juostos ir nuožulniosios kameros dėvėjimosi intensyvumą.

Svarbu apžiūrėti ir pobūgnio juostas – ar jos nesulankstytos, neišgaubtos. Pobūgnį tokiu atveju reikia išsiimti ir juostas ištiesinti. Kiekvienas išlenkimas lemia nekokybišką grūdų separavimą iš varpų.

Būtina atkreipti dėmesį ir į spragilų užsiaštrinimą, ar jie dar darbinės formos. Dirbant smėlėtuose laukuose, sugulusiuose pasėliuose ar sugulti linkusiose kultūrose, pvz., žirniuose, kai pjaunama žemai, kartu paimama ir žemių grumstų ar smėlio dalelių, kurios veikia kaip abrazyvas, todėl būgnui besisukant spragilo rievės užsiaštrina.

„Tokiu atveju jau reikia keisti spragilus, nes kitaip grūdai bus labai skaldomi ir nieko pakeisti nepavyks, didinant arba mažinant būgno sūkius, keičiant pobūgnio tarpelį“, – pabrėžia A. Juostas.

Reikia atkreipti dėmesį ir į sietų tarpelius, nepasikliaujant vien automatiniais kombaino nustatymais, taip pat į ventiliatoriaus menteles, ar pučia ir orą į sietų stalą paduoda vienodai.

Patikrinti grūdų ir perkūlimo elevatorių įtempimą, jie neturi būti laisvi, reikia pakeisti susidėvėjusias menteles, kad būtų užtikrintas tolygus nešimas tiek į grūdų bunkerį, tiek į perkūlimo sistemą. Jei į perkūlimo sistemą masė perduodama netolygiai, kombaino būgnas pradeda strigti.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į pelų skleistuvą bei šiaudų smulkintuvą. Ar smulkintuvo priešpeiliai pakankamai aštrūs, ar jų nereikia keisti, ar nėra nuskilę, nusidėvėję. Atkreipti dėmesį ir į smulkintuvo rotoriaus peilius, kurie turi būti aštrūs, ypač derlių dorojant dabartinėmis drėgnesnėmis ir vėsesnėmis sąlygomis. Dirbant su ne aštriais, o bukais peiliais šiaudai bus ne kerpami, o traukiami ir išmetami ilgi, o tai jau sukels nemažai problemų atliekant kitas technologines operacijas.

Pasak pašnekovo, taupydami ūkininkai dažnai bando patys peiliukus galąsti. Taip, pagalandus jie tampa aštrūs, tačiau nepagalvojama apie tai, kad pasikeičia peiliuko masės centras. Kai smulkintuvo rotorius suka tokius peiliukus, atsiranda sukimosi netolygumų ir kombaino galas pradeda vibruoti, šokinėti, todėl kyla didelis pavojus sugadinti rotorių, atsiranda įtrūkimų, pvz., virinimo siūlių.

„Kai į kombainą sudedami pagaląsti peiliukai – tai pirmoji vėžio stadija, kuri tampa nebegydoma, kai jau atsiranda įtrūkimų“, – vaizdžiai situaciją apibūdina specialistas.

Mazgų tepimo svarba ir vandens žala

Specialistas pataria dar iš rudens pakeisti variklio alyvą, kad švaria alyva susiteptų vidinės dalys, ir tik tada kombainą pastatyti švarų žiemoti. Tačiau pavasarį šią alyvą reikėtų pakeisti nauja, nes technikai stovint 9 mėnesius dėl temperatūrų pokyčių susidaro kondensatas ne tik ant išorinių dalių, bet ir ant variklio ir rasos lašeliai nuteka į variklio karterį.

„Dažnai po žiemos galima pamatyti, kai užkūrus kombainą pasipila balti dūmai iš išmetimo vamzdžio. Tai ženklas, kad alyvoje yra nemažai vandens, kuris daro žalą darbinėms variklio dalims, nes tepimas tuo metu yra nepakankamas, todėl jos labiau dėvisi“, – teigia A. Juostas, ragindamas šioje vietoje netaupyti, nes išleistą  alyvą galima panaudoti senesnei technikai.

Prieš užvedant kombainą iš bako reikėtų išleisti degalus, karbamido tirpalą iš AdBlue sistemos, nes į juos taip pat ilgai stovinti patenka vandens lašelių. Neišleidus senų degalų ir nepripylus naujų, rimtų remonto problemų gali sukelti ir degaluose esantys biologiniai priedai, kurie linkę sluoksniuotis, nusėda į degalų bakų dugną, jei jie ten laikomi ilgiau kaip pusmetį.

Kad javapjūtė vyktų sklandžiai, specialistas pataria iš anksto pasirūpinti ir atsarginių dalių paketais. Būtina turėti peiliukų, dalgio ir sraigės pirštų rinkinius, įrangą augalams pakelti, jei tektų kulti sugulusius javus, varžtelių dalgio peiliukams tvirtinti, nuožulniosios kameros juostų, tepalo guoliams sutepti, nes jiems reikalinga ypatinga priežiūra, smulkintuvo peilių ir priešpeilių.

Taip pat jis ragina nenumoti ranka į priešgaisrinę saugą ir būtinai kombaine turėti kelis gesintuvus, mokėti jais naudotis.