Kaunas. Žemdirbiai tikina, kad su jų bendruomene Saugomų teritorijų įstatymo projektas nederintas, ir prašo vieno – kartu nuodugniai išnagrinėti šį įstatymą, atsižvelgiant į jų interesus.
„Saugomų teritorijų įstatymo projektas su mūsų Asociacija ir žemdirbiškomis organizacijomis nederintas. Dar daugiau – nebuvo numatyta ar ruošiamasi to daryti“, – per Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) susitikimą su aplinkos ministru kalbėjo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Aušrys Macijauskas.
Anot jo, šio įstatymo projektas svarstytas jau praėjusią savaitę, bus svarstomas ir kitą, tačiau nei į ankstesnį, nei į būsimą svarstymą ūkininkų ar jų atstovų niekas nekvietė.
„Ministre, norime, kad tolesnį šio įstatymo svarstymą sustabdytumėte, jog būtų suorganizuota susitikimų su žemdirbiškomis organizacijomis sesija, nuodugniai išnagrinėtas Įstatymas ir tik tada jis keliautų į Seimą“, – kalbėjo A. Macijauskas.
„Kiek pamenu, aptarinėjant Saugomų teritorijų įstatymą buvo šimtai prisijungusiųjų. Nežinau, kiek iš jūsų dalyvavo. (...) Šis įstatymas jau 4 mėnesius Seime, o teigiate, kad jis jums naujas“, – sakė aplinkos ministras.
„Gal ir dalyvavo daug žmonių, bet mes tikrai negavome kvietimo. (...) Dar kai kurie nespėjo įsigilinti, todėl norime platesnės diskusijos ir su mūsų bendruomene. Man tai irgi yra nauja“, – neslėpė LŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas.
A. Macijausko teigimu, ūkininkai nebuvo atskirai informuoti. „Mes nepratę dirbti tokiu stiliumi, kokį jūs norite primesti – štai viešojoje erdvėje informacija paskelbta ir mes važiuodami kombainais ar traktoriais turime nuolat stebėti telefonus ir tikrinti viešąją erdvę“, – sakė jis.
„Suprantu jūsų taktiką – buldozerio principu viską stumiate. O mums, kai dabar dirbame 25 val. per parą, sunku rasti laiko užsiimti šiais reikalais“, – kalbėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius.
Saugomos teritorijos nesteigiamos nekontroliuojamai
Per susitikimą A. Macijauskas pabrėžė ir tai, kad beatodairiškas saugomų teritorijų plėtimas visiškai nesiskaitant su žemę dirbančių žmonių interesais veda į konfliktinę situaciją.
„Mes, žemdirbiai, nesame nusistatę prieš gamtą. Norime, kad išliktų saugomos rūšys, augimvietės, bioįvairovė, bet taip pat norime, jog tai būtų daroma protingai ir pamatuotai – nepažeidžiant mūsų interesų“, – pridūrė LGAA vadovas. Jo tikinimu, nors Įstatyme yra ir gerų dalykų, tačiau daug yra ir povandeninių minų, ant kurių ateityje ūkininkai gali suklupti.
Vis tik S. Gentvilas tikino, kad saugomos teritorijos steigiamos pamatuotai. Pirma, anot jo, tam reikia turėti ir finansų. Mat ir Įstatyme nenumatyta, kiek saugomų teritorijų reikėtų įsteigti.
„Saugomų teritorijų plėtra nėra nekontroliuojama. Pernai norėjome Sūduvos regioninį parką įsteigti, bet ūkininkai net neleido pradėti ir griežtai pasakė „ne“. Nutraukėme procesą, nes pasipriešinimas buvo iš esmės“, – prisiminė aplinkos ministras.
S. Gentvilo teigimu, Saugomų teritorijų įstatymo projekte nurodyta aiškesnė tvarka, kaip ir kada steigiama saugoma teritorija, kaip apie tai informuojamas miško ar žemės savininkas, kokia kompensavimo tvarka.
„Iš Europos Komisijos šiam laikotarpiui gavome apie 100 mln. Eur kompensuoti savininkams už įvairias „Natura 2000“ ar kitokio tipo buveines“, – tikino S. Gentvilas.
Natūralios pievos žymimos net ant javų laukų?
Per susitikimą aptarta ir dar viena aktuali tema – natūralių pievų žemėlapiai. Aplinkos ministro teigimu, jie viešinami jau kurį laiką, gauta nemažai pastabų, po kurių natūralių pievų plotas žemėlapyje nuo 150 tūkst. ha sumažėjo iki kiek daugiau nei 70 tūkst. hektarų.
„Vis dar galima teikti pastabas, jei kas nors ne taip“, – pabrėžė S. Gentvilas.
Biržų r. ūkininkė Vaidutė Stankevičienė tikino, kad apie tai sužinojo tik atvykusį į susitikimą.
„Dabar pažiūrėjau į žemėlapį, į plotus, kurie mano valdose pažymėti kaip natūralios pievos. Visos pievos sužymėtos ant javų. (...) Tai – visiška nesąmonė“, – apmaudo neslėpė ūkininkė ir pridūrė, kad žemėlapyje yra labai daug klaidų. Aplinkos ministras neneigė, kad jų gali būti, ir kvietė apie tai pranešti.
Vis tik jis tikino, kad duomenys į žemėlapius sukelti remiantis deklaravimo informacija.
V. Stankevičienė pabrėžė, kad prieš įrašant tokias sąlygas į žemės nuosavybės dokumentus, tai reikėtų su kiekvienu ūkininku atskirai suderinti ir apžiūrėti kiekvieną plotą.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Ieškojo atsakymų, kaip daugiau uždirbti iš pieno ūkio
2024-12-06 -
LŽŪBA: kas laukia žemės ūkio permainų fone
2024-12-05 -
Parodoje „Agromek 2024“ – dėmesys susitarimui dėl žaliojo kurso
2024-11-27
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Pradedama mokėti likusi išmokų dalis
2024-12-02
(0)