Kaunas. Suprasti, o juolab išugdyti lyderystę nėra labai lengva, bet įmanoma kiekvienam. Moksliniai tyrimai rodo lyderystės naudą švietime, versle, viešajame valdyme, taip pat ir žemės ūkyje.

Tarptautinio ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lyderystės programos vadovė doc. dr. Alisa Miniotaitė pabrėžia, kad lyderystė reiškiasi ten, kur yra žmonės. Lyderis gali būti ir vedlys.

„Kai negalime patys vieni pasiekti tikslo, tada pradedame telkti kitus, taip pasireiškia lyderystė“, – sako mokslininkė.

VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. Lina Kaminskienė svarsto, jog nelengva moksliškai apibrėžti, kas yra lyderis. Savybių sąrašas nebaigtinis.

„Jeigu apibrėžtume labai trumpai, lyderis yra žmogus, matantis keliais žingsniais į priekį daugiau nei šalia jo esantys kiti žmonės. Jis supranta situaciją keliais lygiais plačiau, sudėtingiau. Įžvelgia situacijos diktuojamas galimybes ir nebijo jomis pasinaudoti. Apibendrinant – tai vizionieriškas matymas, gilus problemos supratimas ir reikalingų sprendimų radimas“, – savybes vardija L. Kaminskienė.

Lyderis mato situaciją plačiau ir geba susitarti

Žmogiškųjų išteklių valdymo konsultantė, grupės santykių specialistė, Verslo moterų tinklo narė dr. Rūta Klimašauskienė papildo, kad viena lyderio savybių – platesnis matymas, strategijos turėjimas ir mokėjimas išsikelti tikslą.

„Kita ne mažiau svarbi savybė lyderystėje – tai lyderio santykis su žmonėmis. Viziją gali vienas įgyvendinti, bet išskirtinis rezultatas dažniausiai pasiekiamas tik su komanda“, – teigia R. Klimašauskienė.

Lyderystei reikštis labai svarbus aspektas yra pati organizacija ir kada reikia lyderystės tikslui pasiekti. „Jei ūkininkas pasiekia tikslus vienas, tai jam organizacijos nereikia, – modeliuoja situaciją ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto doc. dr. A. Miniotaitė. – Bet kai negali vienas pasiekti tikslo, telki aplink save žmones. Tikslas gali būti ir dar didesnis ūkis, ir perdirbimo įmonė, ir apskritai plėtra. Gali būti ir ūkininkų sąjunga, kuri atstovautų interesams. Lyderystė taip pat yra mokslas apie tai, kaip vesti žmones, daryti įtaką ir kartu su jais pasiekti bendrą tikslą.“

A. Miniotaitė išskiria 5 esmines teoriškai apibrėžtas lyderių savybes:

• Pasitikėjimas savimi,
• socialumas,
• sąžiningumas ir teisingumas,
• intelektas,
• apsisprendimas.

Žmogiškųjų išteklių valdymo konsultantė dr. Rūta Klimašauskienė dalijasi, kad žiūrint į pasaulio pavyzdžius, lyderių yra įvairių. Ekspertų nuomone, lyderis turi būti įtraukiantis, turi tvyroti pagarbūs santykiai tarp lyderio ir komandos. Vis dėlto ir autokratiški lyderiai pasiekia tam tikrų rezultatų.

„Labai svarbu pasitikrinti save, koks mano vertybinis pagrindas, kuria kryptimi man pakeliui. Autokratiniai lyderiai anksčiau ar vėliau žlunga. Trumpalaikėje perspektyvoje organizacijoje gali kažką pasiekti autokratiniais būdais, bet jeigu sieki ilgalaikės perspektyvos, tai gebėjimas su žmonėmis kalbėtis ir susikalbėti, juos įtraukti į savo viziją ir sutelkti, kad jie norėtų kartu su tavimi įgyvendinti strategiją, čia yra svarbu“, – pabrėžia R. Klimašauskienė.

Kiekvienas gali tapti lyderiu

A. Miniotaitė paaiškina, kad lyderystei reikštis reikalingos dvi dedamosios: vidinis nepasitenkinimas ir iššūkis.

„Jei žmogus viskuo patenkintas, tai jis jau ne lyderis. Vidinis nepasitenkinimas rodo, kad kažką reikia keisti. Prisiminkime 2024-ųjų sausio Vilnių, pilną traktorių: tie, kurie labiausiai buvo nepatenkinti ūkininkų padėtimi, ėmėsi organizuoti akciją. Galbūt kažkam užvirė kraujas ir jis pamatė galimybę atstovauti. Vadinasi, kažkam kilo vidinis nepasitenkinimas ir jis suprato, kad gali būti geriau, kad galima pasiekti, kad būtų geriau.

Arba kažkas tiki, kad ūkininkavimą galima pakelti į labai aukštą lygį, turėti pažangų ekologinį ūkį, prisidėti prie geresnio pasaulio. Tad tas vidinis nepasitenkinimas tampa varomąją jėga“, – pateikia realius pavyzdžius A. Miniotaitė.

Antroji lyderystės dedamoji yra iššūkis. Kai su tais pačiais ištekliais iššūkio negalime įveikti, reikia sutelktumo. Čia galėtų būti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pavyzdys.

„Ir toliau gyvendami taip, kaip gyvenome iki šiol, nepasieksime tikslo, nes iššūkis labai didelis, vadinasi, aš turiu sutelkti žmones, remtis jų pajėgomis, suvienyti. Jei ūkininkai dirbs pavieniui, neturės gero atstovavimo, neapgins savo teisių. Ir tai yra iššūkis. Kažkas turi suvienyti žmones, komunikuoti dėl tikslo, organizuoti ir tai yra daugiau nei vadovavimas. Nes pasitelkiama sava įtaka pažadinti žmonių vidiniams resursams, jų motyvacijai, norui veikti, jų energijai ir emocijoms ištraukti. Čia prasideda lyderystė“, – sako ISM docentė A. Miniotaitė.

Visos pašnekovės sutartinai tvirtina, kad kiekvienas gali tapti lyderiu. Nei vadovais, nei lyderiais negimstama, o tampama.

VDU Švietimo akademijos prof. L. Kaminskienės nuomone, reikia griauti mitą, jog lyderystės geną atsinešame nuo gimimo. Galbūt kai kurios lyderiui priskiriamos įgimtos savybės gali padėti, be ne visada. „Neugdomi, neskatinami lyderiais taip paprastai netapsime“, – teigia mokslininkė.

Visą tekstą apie lyderystę iš gegužės mėn. žurnalo „Mano ūkis“ skaitykite čia.