Briuselis. Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA) narės, Vilniaus dailės akademijos NEB tyrimų centro tyrėjos Viltės Adomavičiūtės kartu su mokslininkais vystomas akustinių plokščių projektas „HempForma“ pelnė naujojo Europos bauhauzo 2025 m. konkurso („NEB 2025“) apdovanojimą „Žiedinės pramonės ekosistemos kūrimas ir gyvenimo ciklo požiūrio skatinimas“.

Per Europos Parlamente vykusią ceremoniją projektą apdovanojo Europos Komisijos aplinkos komisarė Jessika Roswall, sveikinimo žodį tarė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Projektą pristatė Viltė Adomavičiūtė, projekto vadovas Giedrius Pilkis ir Vilniaus dailės akademijos dr. Inga Valentinienė.

Komanda pelnė ne tik prestižinį apdovanojimą, bet ir 30 000 Eur premiją, skirtą toliau vystyti projektą, taip pat Europos Komisijos komunikacijos paketą, kuris padės plačiau skleisti žinią visoje Europoje.

Kanapės virto akustinėmis plokštėmis

Projekto esmė – ūkininkų pluoštinės kanapės inovatyviu būdu paverčiamos ekologiškomis akustinėmis plokštėmis.

„Ši akustinė plokštė pagaminta iš Lietuvoje augintų pluoštinių kanapių, bendradarbiaujant su ūkininkais ir Lietuvos kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija“, – Briuselyje projektą pristatė V. Adomavičiūtė.

Plokštės gaminamos naudojant presavimo technologiją. Pasak V. Adomavičiūtės, tiek šalto, tiek karšto presavimo metodai pasiteisino.

Projekto vadovo Giedriaus Pilkio teigimu, akustinių medžiagų poreikis sparčiai auga: „Akustinės plokštės dabar labai populiarios, nes architektūroje susiduriama su triukšmo problema. Patalpose, kuriose yra daug stiklo, betono, plieno, girdimas didžiulis triukšmas, todėl medžiagos, kurios jį sugeria, yra gana populiarios.“

„Tai yra unikalus produktas, parametrinis algoritmų kodas, kai šių bangų aukštis, ilgis ir tarpai kuriami pagal norimus garso sugėrimo dažnius. Galima sukurti ir platesnės, ir mažesnės bangas, pritaikyti jas tam tikrai erdvei, tarkime, vaikų darželiui. Viskas atlikta remiantis mokslu“, – paaiškino V. Adomavičiūtė.

Ji pati jau dešimtmetį Lietuvoje ekologiškai augina pluoštines kanapes, vadovauja įmonei „CannaMama“, iš šių augalų gaminančiai arbatas, kosmetiką ir gydomąsias priemones. „Kanapės yra mano gyvenimo dalis“, – pabrėžia V. Adomavičiūtė.

KAPVIA narė, Vilniaus dailės akademijos NEB tyrimų centro tyrėja Viltė Adomavičiūtė kartu su Vilniaus dailės akademijos dr. Inga Valentiniene. VDA nuotr.

Svarbus žingsnis visam sektoriui

Ką šis tarptautinis pripažinimas reiškia Lietuvos pluoštinių kanapių sektoriui? KAPVIA vadovo Rimanto Čiūto teigimu, pirmiausia garbę ir žinomumą.

„Be to, tarsi pasitvirtino mūsų asociacijos struktūra: juk vienijame ne tik pluoštinių kanapių augintojus ir perdirbėjus, bet ir verslo inovatorius“, – portalui manoūkis.lt pridūrė R.  Čiūtas.

Pasak jo, dizaineriai ir architektai vis labiau domisi kanapių biomasės panaudojimu:
„Šis produktas padeda spręsti ne vien triukšmo valdymo klausimą didelėse erdvėse, bet ir mažina CO₂ emisijas. Taip pat parodo, kad galima nuo seno auginamas kanapes pritaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų ir labai kūrybiškai jas panaudoti.“

Pasak R. Čiūto, šis tarptautinis pripažinimas tik dar kartą įrodo kanapių universalumą. Tad tikimasi, kad ši sėkmės istorija taps svariu argumentu apeliuojant į politikus dėl didesnio valstybės dėmesio ir paramos, ypač pluoštinių kanapių produkcijai perdirbti.