Basf A1 2024 10 11 Basf m1 2024 10 11
Pauzė
Šiandien – Tarptautinė morkų diena
Asociatyvi Shutterstock nuotr.

Kauno r. / Joniškio r. Kurią vietą užimtų morkos, jei rinktume nacionalinę daržovę? Be šių ypač naudingų sveikatai daržovių neapsieina nei šventės, nei kasdienė mityba. Tačiau kokybiškas morkas užauginti nėra taip paprasta ir gali būti, kad šiemet savų pritrūksime. 

Gal juokais, o gal rimtai 2003 m. balandžio 4 d. pradėta minėti Tarptautinė morkų diena. Sumanytojas nėra tiksliai žinomas, tačiau ši diena išpopuliarėjo Prancūzijoje, Italijoje, Australijoje, Jungtinėje Karalystėje ir net Japonijoje. Čia rengiamos morkų šventės ir festivaliai. 

Morkos – reiklios daržovės

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Indrė Lukoševičienė sako, kad morkos tarp daržovių augintojų nėra labai populiarios, nes reikalauja daug investicijų, o jei jų nedaroma – daug rankų darbo.

Bioversija m7 2024 09 18

Lietuvoje 2023 m. deklaruota 594 ha morkų, iš jų 422 ha yra Lietuvos daržovių augintojų asociacijos narių deklaruotas plotas, asociacijoje yra 21 morkų augintojas.

„Turime kelis stambius augintojus, kurie specializuojasi morkų auginime, – sako asociacijos vadovė. – Greitu metu lietuviškų morkų pradės trūkti, kadangi baigiasi praėjusių metų derlius. Pagal kylančias morkų kainas matyti, kad morkų trūkumas juntamas ir didžiojoje dalyje Europos.“

Pasak I. Lukoševičienės, taip nutiko dėl pernai buvusių nepalankių gamtos sąlygų. Rudenį latviai ir lenkai dėl lietingų orų nesugebėjo nuimti dalies derliaus. Lygiai tas pats buvo ir dalyje Europos. Įtakos taip pat turėjo ir pernai metais buvusios sausros, ypač pavasarinė. 

Paklausta, kokios daržovės neša didžiausią naudą Lietuvos augintojams, I. Lukoševičienė juokiasi, kad, jei nenaudosi tinkamų technologijų, neišauginsi jokios prekinės produkcijos. 

Morkos yra labai reiklios daržovės: tiek nuėmimo metu, tiek sandėliuojant, tiek plaunant – jos yra lepios: galima netyčia sužaloti kasant, reiklios laikymo sąlygoms. Jas lengvai gali apimti puviniai. Dar vienas morkų kenkėjas yra spragšiai. 

Jie kenkia visoms šakniavaisinėms daržovėms. „Problema ta, kad Lietuvoje nebeliko jokių cheminių preparatų, su kuriais būtų galima apsiginti nuo spragšių“, – atvira Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė.

Auginant reikia daug žinių

Žemės ūkio kooperatyvo „Jakiškiai“, įsikūrusio Joniškio r., vadovas Arvydas Dakanis sako, kad jie dar yra daržovių auginimo naujokai, nors kooperatyvas skaičiuoja aštuntus metus. Kasmet vis susiduria su naujais iššūkiais, tačiau turi ambicijų būti dideli ir matomi Lietuvos rinkoje.

Šiuo metu kooperatyve yra 7 nariai. Didžiausius plotus užima burokėliai: jiems skirta, sudėjus visų kooperatyvo narių plotus, 200 ha. Morkos ir svogūnai užima po 30 hektarų. Tai tos kultūros, kurias auginti jie vis dar mokosi.

„Mūsų auginimo pagrindas šiuo metu yra burokėliai. Su jais pataikėme į tokią bangą, kai jų labai reikėjo, ir šiandien jų paklausa auga šuoliais, jei turi tinkamos kokybės tinkamus kiekius, tad ir į Europą eksportuoti, ar vietinėje rinkoje parduoti yra palyginti lengva.

Morkos atsiduria antrame visos veiklos plane. Per kooperatyvo gyvavimo metus esame gavę visokių morkų auginimo pamokų: tai ne tokį lauką pasirinkom, kur daug akmenų, tai technika pavedė, tai dirva per sunki, nepavyko jos paruošti, suvėlavom kasti, ne viską nukasėm, ne taip palaistėm. Mokomės iš savo skaudžių klaidų ir stengiamės tobulėti“, – atviras A. Dakanis.

Anot jo, morkos, kaip kultūra, ganėtinai įdomi ir imponuojanti, tik reikia daug žinoti, daug išmokti.

Sunkiausia yra užauginti tinkamas, išgauti kokybę: kad ir laukas būtų švarus, ir pačios morkos būtų taisyklingos, tinkamo dydžio.

Pasak vadovo, Lietuvoje yra keli stambūs daržininkystės ūkiai ir jie turi savo vardą, juos visi puikiai žino ir į Lietuvos rinką įeiti naujam morkų augintojui sunku, jei negali pateikti tokios pat kokybės produkcijos ir kiekių.

Negalime sakyti, kad morkų paklausa mažesnė nei burokėlių, bet morkos yra arti tiesioginio Lietuvos pirkėjo. Nėra išvystyto jų perdirbimo. Burokėlių perdirbėjai nuperka daugiau nei tiesioginiai pirkėjai. Morkų tiek nesutarkuojame“, – sako kooperatyvo vadovas.

Kadangi jie įsikūrę Šiaurės Lietuvoje, tai patogu užaugintą produkciją realizuoti pas kaimynus latvius. Daugiausia morkų išvažiuoja į Rygą. 

Geriausiai šios daržovės auga, kai yra visko balansas: šilumos, drėgmės, saulės. Paskutiniais metais didžiausias iššūkis buvo sausra pavasarį, kai dirvą uždžiovino beveik iki pat Joninių. ŽŪK „Jakiškiai“ gelbsti laistymo įranga. „Nuo sausrų esame šiek tiek apsisaugoję, bet jeigu sausa, tai sausa ir upėse, ežeruose, iš kur laistome. Be to, jeigu per daug karšta, negali laistyti dieną, tik naktimis“, – pasakoja A. Dakanis.

Morkas apninka puviniai ir kitos ligos. „Tik kažką praleisi, tai ir ligos neišvengsi: tik ne laiku nukask, ne taip padėk į sandėlį, o ten ne tokias sąlygas sukurk ir jos supus. Negali perpurkšti herbicidais, stresuoja, neauga“, – vardija bėdas kooperatyvo vadovas.

Kooperatyvas turi saugyklas. Morkoms skirtas 900 t sandėlis. Baigdamas Arvydas pabrėžia, kad planas yra pirmiausia užauginti gerus burokėlius, o paskui pereiti prie morkų ir svogūnų auginimo, juk turi vieną kultūrą gerai perprasti, kad paskui galėtum kitas daržoves auginti. 

Kai kas apie morkas

Morkos – viena mėgstamiausių daržovių pasaulyje. 75 proc. britų teigia, kad morkas valgo reguliariai.

Kinija užaugina daugiausia pasaulyje morkų. Įvairiais duomenimis, iki 20–40 proc. pasaulio rinkos.

Jungtinėje Karalystėje 2010 m. įkurtas pirmasis pasaulyje virtualus Morkų muziejus. Jis skirtas morkų istorijai, evoliucijai, mokslui, sociologijai ir menui.

Forma, spalva ir skonis buvo pagrindiniai kriterijai įtraukiant morkas į kasdienį maistą. Šiuo metu ūkiuose auginamos morkos skirstomos į antocianinines arba rytinio tipo morkas (jos geltonos ir violetinės) ir karotinines arba vakarinio tipo morkas (geltonos, oranžinės arba raudonos), atsižvelgiant į šaknies pigmentaciją. Yra Lietuvos ūkininkų, kurie augina įvairių spalvų morkas.

Jei kartais jūsų sandėliuke ar asmeninėje saugykloje netrūksta morkų, galima išsikepti morkų pyragą. Tai gana populiarus kepinys. Be to, vieni iš įdomesnių morkų patiekalų yra raugintos morkos, medumi glazūruotos morkos, marokietiškos morkų salotos, morkos, troškintos su medumi, sviestu ir kmynais, morkų sriuba. Švęskime Morkų dieną skaniai ir sveikai, tegul jų netrūksta mūsų darže!

Autorius: Inga Dubovijienė
Gudinas -  23 06 14
Setupad-desktop-po tekstu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kaip vertinate dabartines žemės ūkio paskolų palūkanas?
Visos apklausos