Biržai. Karstinių reiškinių paveiktoje zonoje plytintis Biržų r. susiduria su įvairiais ūkininkavimo ribojimais, tačiau šio rajono Ūkininkų sąjungos pirmininkas Tadas Micikevičius, nevengdamas įvardyti problemas, į ateitį žiūri optimistiškai.

Ageniškyje (Biržų r.) ūkininkaujantis Tadas jau septynerius metus laiko Biržų rajono ūkininkų sąjungos vairą. Kaip pats sako, pirmininku išrinko tylų, tik dabar jis jau ne toks.

„Gal ir esu aktyvus, nes daugiametė patirtis daro savo, įvairūs susitikimai įdeda ir gyvenimiškos patirties, ir kitokio patyrimo. Iš to mokausi“, – atviras pirmininkas.

Jis – ne pirmos kartos žemdirbys ir viliasi, kad jo sūnūs perims ūkį. Tado tėvai taip pat ūkininkavo, turėjo nedidelį ūkelį.

Po agronomijos studijų jaunas specialistas dar kelerius metus dirbo agronomu konsultantu vienoje įmonėje, tačiau vėliau apsisprendė ūkininkauti.

„Grįždamas ūkininkauti sužinojau, kad yra Ūkininkų sąjunga, į ją įstojau. Supratau, kad jei už save nepastovėsi, tai niekas tavęs neapgins. Visą laiką palaikiau Ūkininkų sąjungą, mačiau, kad čia žmonės aktyvūs, sąmoningi, duoda informacijos ir žinių, sprendžia problemas. Tai nepriklausoma organizacija, kuria tikiu“, – kalba T. Micikevičius.

Rajone netrūksta probleminių sričių

Biržų rajonas išskirtinis, yra karstinių reiškinių zona, kur taikoma visokių apribojimų ir reikalavimų (pvz., draudžiama vykdyti ūkinę veiklą, neįvertinus poveikio paviršiniams, požeminiams vandenims; visuose ūkiuose, išskyrus asmeninius ūkius, dirvos gali būti tręšiamos tik pagal tręšimo planus, parengtus aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ir pan.). 

„Pats neūkininkauju toje dalyje, bet ten yra ir kombainas įgriuvęs, – dalijasi mintimis T. Micikevičius. – Kitas dalykas – dalyje Biržų rajono yra labai daug prastų žemių: našumo balas 21–36. Lygumos. O šiemet susidūrėme su stipriais lietumis, kur pusei kaimo – nieko, o kitoje pusėje gėrybių pilni stiklainiukai plaukiojo rūseliuose, vandens ten buvo iki bambos.“

Derlius šiemet, daugumos biržiečių nuomone, nėra rekordinis, vidutinis, tik bėda – mažos supirkimo kainos, o grūdų supirkėjai dar labiau muša jas žemyn. „Latvijoje supirkėjai skaičiuoja 3 Eur mokesčių, o pas mus jie – 8–9 Eur. Smulkesnius ir šeimos ūkius tai stumia į pražūtį“, – sunkumus vardija T. Micikevičius.

Iš svarbesnių problemų Tadas pamini ir aukštą žemės mokesčio koeficientą, melioracijai skiriamų lėšų stoką. O šių metų vasara parodė, kad tai – labai svarbu. Grioviai skendo, mažėjo derlius, o kartu su juo – ir valstybės pajamos. 

„Grioviams užtvindyti užtenka ir bebrų: akmenų, kelmų priverčia, pridaro žalos ūkininkams. Dar ir visokių takų prie griovių pridaro, technika įgriūva. Seniūnija turi problemų su pralaidomis. Tačiau pinigai skiriami ne ten, kur jų panaudojimas būtų efektyvus“, – įsitikinęs rajono ūkininkų lyderis.

Pasak jo, rajone yra nemažai netvarkomų tiltų, per kuriuos pervažiuoti su didžiąja žemės ūkio technika yra sunku. Problemų kelia ir kiti netinkamai suprojektuoti statiniai. 

T. Micikevičius apgailestauja ir dėl to, kad Biržų rajone baigia išnykti gyvulininkystė. Sako, kad sūnus tik būdamas 5-erių metų amžiaus pirmą kartą paragavo šviežio karvės pieno.

„Netoliese paskutinę karvę neseniai išlydėjo, gaila, kad per vėlai sužinojau, būtume išlydėtuves surengę. Tiesa, dar yra šiek tiek ir pieninių, ir mėsinių gyvulių ūkių, tačiau turintieji apie 100 karvių užsidarinėja.

Dominuoja augalininkystės ūkiai, nemažai yra ekologinių. Darbo daug, žmonių nėra, skatinami visi gyventi iš pašalpų, o ne dirbti ir užsidirbti. Tokie yra nusivylimai“, – sako Tadas.

Biržų r. ūkininkų sąjungos pirmininkas įvardija ir darbo rankų trūkumą. „Kai reikia kaime rasti, kas sutvarkytų sandėlį ar rinktų akmenis, tai nelengva, nes kam jiems eiti, jeigu gauna valstybės paramą“, – piktinasi pirmininkas.

Jam ir pačiam kartais nelengva rasti pagalbininkų smulkesniems darbams atlikti. „Ūkininkai turi nemažai sezoninių darbų, kad ir tuos akmenis rinkti – rudenį ir pavasarį po mėnesį. Tačiau nėra galimybių išlaikyti žmogų visus metus. Anksčiau galėdavo griovius pjauti, tai vis suteikdavom darbo tiems, kas norėjo, ar išlaikydavom tą kaimo gyvybingumą. O dabar neleidžia nieko daryti“, – mano pirmininkas.

Kai reikia, suremia pečius

Biržų r. ūkininkų sąjunga gana aktyvi. Čia telkiasi apie 130 narių. T. Micikevičius sako, kad galėtų būti ir daugiau, tada būtų lengviau kovoti su negandomis, nelogiškais sprendimais, nes politiniai sprendimai kartais priimami per patį darbymetį, kai sunkiau sudalyvauti.

„Kartais labai smarkiai nustebina narių aktyvumas ir netenki žado, o kartais ir nuvilia – būnu piktas“, – išsakydamas savo nuotaikas juokiasi T. Micikevičius.

Palaikymo pirmininkas turi – tai ir Taryba, ir bendravimas per pokalbių internetu programėlę (chat). Čia nuolat dalijamasi mintimis, pasiskirstomi darbai ir atsakomybės.

Biržų krašto ūkininkai aktyviai dalyvavo visose didelėse pastaraisiais metais rengtose akcijose, nors iki Vilniaus – tolimas kelias. Vis dėlto visi vieningai per naktį važiavo ir bendrai atstovėjo savo tiesą iki galo.

„Mano nuomone, ne vien pirmininkas turi būti stiprus, bet ir bendruomenė, tik tada reikalai judės“, – pabrėžia Tadas. 

Ne tik problemos vienija Biržų r. ūkininkų sąjungos narius. Spalį paprastai organizuojama derliaus ir amatų šventė. Šiemet ji vyks Vabalninko miestelyje.

„Tikrai susiburiam, darom susirinkimus, kai yra einamųjų reikalų, kai atsiranda svarbių įstatymų keitimų. O šiaip ūkininkų nepritampysi į kiekvieną susirinkimą“, – dalijasi Tadas.