Briuseliui nepatogi tiesa - žaliasis kursas žemės ūkį paveiks neigiamai
2021-08-13
Raimundas Juknevičius, LŪS pirmininkas

Briuselis / Kaunas. „Žaliojo kurso strategijų poveikis bus precedento neturintis ES ir jos gamybos pajėgumų bei ūkininkų pajamų sumažėjimas“ – tokią išvadą pateikia Jungtinis tyrimų centras (JRC) naujausioje ataskaitoje apie strategijų „Nuo lauko iki stalo“ ir „Bioįvairovės“ poveikį žemės ūkiui.

Net 93 puslapius apimanti ataskaita patvirtina, kad, nepriklausomai nuo nagrinėjamo scenarijaus, visi žemės ūkio sektoriai rodo produkcijos nuosmukį nuo 5 iki 15 proc., o gyvulininkystės sektoriai paveikiami labiausiai.

Pasak JRC ataskaitos, einant ES strategijų kursu dėl gamybos pokyčių sumažėtų grūdų, kiaulienos ir paukštienos sektorių grynosios eksporto pozicijos. ES prekybos balanso deficitas pablogėtų aliejinėms kultūroms, vaisiams ir daržovėms, jautienai, avienai ir ožkienai.

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

Remiantis minėta ataskaita, dėl ES žaliojo kurso gamybos kaštai rodo grynąjį padidėjimą apie 10 proc. ir tai daro neigiamą poveikį daugumos ūkininkų pajamoms.

JRC ataskaita, be to, rodo, kad žaliojo kurso strategijos kartu su naująja BŽŪP iki 2030 metų galėtų padėti iki 28,4 proc. sumažinti išmetamų ŠESD kiekį žemės ūkio sektoriuje. Tačiau daugiau nei pusę šio sumažinimo potencialo atsvertų padidėję ŠESD išmetimai trečiosiose šalyse.

Europos žemdirbių skėtinė organizacija COPA-COGECA, reaguodama į šią ataskaitą, išplatino spaudos pranešimą. Jame organizacijos generalinis sekretorius Pekka Pesonen`as (Peka Pesonenas) teigė, kad ši ataskaita, net ir atsargiai ją vertinant, patvirtina daugelį žemdirbių įžvalgų, jog „ES strategijos sukurs vis didesnį atotrūkį tarp praktikos ir konkurencingumo su tarptautiniais konkurentais“.

Kaip JRC pateiktą ataskaitą apie ES strategijų poveikį žemės ūkiui vertina Lietuvos ūkininkų sąjunga, potalui manoūkis.lt komentuoja LŪS pirmininkas Raimundas JUKNEVIČIUS:

„Tiek LŪS ir kitos mūsų šalies žemdirbių organizacijos, tiek ir COPA-COGECA ilgą laiką, nuo to momento, kai buvo pradėta skelbti apie žaliąjį kursą, kalbėjo, kad nereikia skubėti priimti dokumentų ir pulti įgyvendinti naujas tvarkas, neįvertinus jų padarinių ekonomikai, žemės ūkiui, apsirūpinimui maistu. Reikia įvertinti ir tai, kokį gamtosaugos efektą siūlomos priemonės sukurtų.

Deja, matome, kad Briuselyje teisės aktai priimami, o oficialių vertinimų taip ir nebuvo. Tai, kad dabar JRC tokį vertinimą atliko (nors jis pristatomas kaip techninis dokumentas), leidžia manyti, jog mūsų kalbėjimas nebuvo bergždžias.

Matome, kad JRC pateiktos ataskaitos rezultatai sutampa su kitų šalių, kitų nepriklausomų ekspertų anksčiau pateiktais vertinimais, kaip tos ES strategijos paveiks žemės ūkį ir jo konkurencingumą. Taigi, vertinimų tendencijos tos pačios, nebent skiriasi tik patys skaičiai.

Į tai, ką Europa kuria ir kaip tai atsilieps tarptautinei rinkai, bene pirmieji sureagavo JAV žemės ūkio departamentas (USDA), kurių išvados panašios. Buvo ir Portugalijos, Prancūzijos mokslininkų atlikti tyrimai. Šiuo atveju – tai jau ketvirtas reikšmingas tyrimas. Tenka girdėti, kad yra ir daugiau užsakyta nepriklausomų tyrimų. Faktas yra tas, kad nebuvo paskelbta nė vieno tyrimo, kuris įvardintų priešingas tendencijas.

Akivaizdu pagal pateiktą JRC ataskaitą, kad ES strategijos reikalauja didelių investicijų, o tai neišvengiamai didina produkcijos savikainą. Didėjant savikainai nesunku prarasti užsienio rinkas ir atitinkamai sunkiau išlaikyti vidinę rinką saviems gamintojams. Dėl to pakistų eksporto-importo balansas. Jeigu nesėkmingai konkuruosime su trečiosiomis šalimis, akivaizdu, kad žemdirbiai praranda pajamas.

COPA-COGECA akcentuoja, kad šioje ataskaitoje atskleidžiama moksliniais tyrimais pagrįsta Briuselio politikams nepatogi tiesa. Gal dėlto ši JRC ataskaita vadinama techninio lygio tyrimu. O tai reiškia, kad jo viešinimas yra menkas, nėra ataskaitos vertimo į kitas ES kalbas, ji plačiai nepristatoma. Visa tai verčia galvoti, kad Briuselis stengiasi šiuos duomenis įkišti kuo giliau į stalčius, kad jie netrukdytų įgyvendinti dabartinę politiką.

Ar ši ataskaita ką nors pakeis? Jau daug metų stebėdamas bendrą žemės ūkio politiką tiek šalies, tiek ES mastu, matau tendenciją, kad gavę valdžią politikai savo tikslus įformina kažkokiomis programomis, kitais dokumentais ir laikosi tos krypties. Dar neteko matyti, kad viduryje kadencijos politikai keistų savo kryptį. Toks poelgis valdantiesiems pastatytų kryžių, oponentų džiaugsmui.

Be to, politikams nebūdinga pripažinti savo daromų klaidų. Taigi, tuo žaliuoju kursu judėsime tol, kol ES mastu nepasikeis valdžia. O po eilinių rinkimų politikos kryptis gali pasikeisti netgi kardinaliai...

Vertinant bendrai, tai ūkininkai tokia kryptimi, kai gamyba tampa vis draugiškesnė aplinkai, juda jau seniai. Visa tai, ką žemdirbiai investuoja dabartiniu laikotarpiu, kaip keičia technologijas, rodo, kad jos yra visai kitos, negu buvo prieš kelis dešimtmečius. Dabar ir technika, ir technologijos vis labiau pritaikomos draugiškesniam aplinkai ūkininkavimui.

Bet faktas, kad nėra tokios burtų lazdelės, kuri nuo šiandien ūkyje viską kardinaliai pakeistų. Atitinkamos technologijos kuriamos ne per vieną dieną ir tam reikia mokslo žinių. O politikai pasitvėrę idėją ją naudoja kaip politinį tikslą. Jų siūlomi sprendimų būdai niekaip nedera su tuo, kas vyksta ant žemės.

Lietuvos pavyzdys – šeštame aukšte sėdintys valdininkai įsivaizduoja, kad žino, kaip tvarkyti mėšlą. Todėl ir turime rezultatą, kai sukuriami teisės aktai, prasilenkiantys su realybe.

Po tokių nesėkmingų Briuselio politinių veiksmų, pasitikėjimas ir noras kažką keisti gali būti žlugę. Vietoj to, kad ilgalaikėje perspektyvoje žemės ūkis tikrai padarytų proveržį link tausesnės gamybos, gali atsitikti taip, kad kitos kadencijos politikai uždės akcentus visiškai priešingoje pusėje.

Žvelgiant į pasaulio tendencijas, tikėtina, kad gali taip atsitikti. Juk matome, kaip maisto kainos pasaulyje sparčiai auga, matome, kad per paskutinį dešimtmetį, o ypač kilus tai pandeminei krizei, maisto stokojančiųjų skaičius ėmė labai sparčiai augti. O tai lemia ir tarptautinius konfliktus, aštrėja pabėgėlių problema.  

Žemdirbiai visuomet sakė, kad prieš pradedant siekti naujų tikslų, reikia įvertinti, pamatuoti ir pasirinkti efektyviausias gamtosaugos požiūriu priemones. Susiskaičiuokime, kiek joms įgyvendinti reikia lėšų, ir tada tikrai pasieksime tų rezultatų. Dabar viskas atvirkščiai: priemonių sugalvota gerokai daugiau negu joms įgyvendinti yra pinigų. Jeigu pinigų nėra nei versle, nei valstybėje, mes atsiduriame kažkokioje pusiaukelėje, neįgyvendinę savo siekių. O versle sustojimas pusiaukelėje tolygu bankrotui.“

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Į ką dažniausiai investuojate ūkio uždirbtą pelną?
Orai