Gajus įsitikinimas, kad anksčiau žmonės valgė sveikesnį ir natūralesnį maistą. Ši nuomonė diskutuotina.

Po Antrojo pasaulinio karo imta plačiai naudoti pirmuosius sintetinius pesticidus, kurie radikaliai pakeitė augalų apsaugą ir žemdirbystės praktiką. To meto pesticidai pagal šiandien galiojančius saugumo kriterijus neperžengtų net pirmųjų vertinimo etapų.

„Labiausiai žinomas praeito amžiaus sintetinis pesticidas – dichlordifeniltrichloretanas (kitaip – DDT). Jis laikytas proveržiu kovojant su ligų pernešėjais ir kenkėjais, tačiau vėliau tapo aplinkos taršos ir sveikatos rizikų simboliu, suformavusiu neigiamą visuomenės požiūrį į pesticidus apskritai. Stokholmo konvencija apribojo jo naudojimą žemės ūkyje.

Šiandien DDT dar naudojamas maliarijos kontrolei kai kuriose Azijos ir Afrikos šalyse. Šiuolaikiniai augalų apsaugos produktai (AAP) iš esmės skiriasi nuo DDT – jie kuriami pagal griežtus saugumo reikalavimus ir atidžiai testuojami – kartais net ilgiau nei nauji vaistai“, – sako asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė.

Poveikis aplinkai

Senos kartos pesticidai pasižymėjo plačiu veikimo spektru. Tai turėjo labai neigiamą poveikį gyvūnams, ypač paukščiams, ir kėlė grėsmę biologinei įvairovei. Be to, jie buvo naudojami didelėmis dozėmis.

„Naujos kartos pesticidai pasižymi greitu skilimu, yra naudojami kuo mažesne veiksminga doze ir kuo tiksliau. Dažnai juos skaido natūralūs mikroorganizmai bei fermentai, kurie spartina jų suirimą.

Remiantis Europos Komisijos duomenimis, pesticidų naudojimo rizika Europos Sąjungoje nuo 2011 iki 2023 m. sumažėjo daugiau nei 60 proc. Šį pokytį lėmė nuolatinė veikliųjų medžiagų kontrolė ir priežiūra bei mažesnės rizikos alternatyvų skatinimas“, – sako Z. Varanavičienė.

Tikslumas ir selektyvumas

Skirtingai nuo senų plačios spektrinės veiklos pesticidų, kurie veikė daug skirtingų organizmų grupių, naujos kartos AAP sukurti veikti labai specifiniams taikiniams – konkretiems kenkėjams arba ligų sukėlėjams, kartu sumažinant nepageidaujamą poveikį aplinkai ir nekenksmingiems organizmams.

Naudojant naujos kartos AAP atsparumo kenkėjams vystymasis vyksta lėčiau, nes jie veikia konkrečius organizmus ir yra taikomi tik ten, kur reikia. Tai leidžia ilgiau išlaikyti priemonių efektyvumą, mažinti naudojamų pesticidų kiekius ir prisidėti prie tvaresnės žemdirbystės.

„Tikslusis ūkininkavimas, dirbtinis intelektas ir robotika atveria daugiau galimybių pesticidus taikyti dar tiksliau ir efektyviau“, – sako Z. Varanavičienė.

Reguliavimas

Europos Sąjunga pesticidus vertina griežčiausiai pasaulyje – leidžiamos tik tos medžiagos, kurios patvirtintos kaip saugios žmonėms, gyvūnams ir aplinkai. Visi produktai tikrinami ne tik dėl veikliųjų, bet ir pagalbinių medžiagų. Be to, nuolat peržiūrimi ir jau rinkoje esantys AAP.

„Analizuojami dešimtys standartizuotų tyrimų. Pareiškėjai, norėdami užregistruoti pesticidą, turi pateikti išsamią mokslinę apžvalgą, dažnai apimančią pastarųjų 5 metų mokslinius tyrimus, apie kuriuos paskelbta patikimuose žurnaluose.

Taip pat tiriamos ne tik veikliosios medžiagos, bet ir kitos sudėtinės dalys – koformuliantai. Pesticidų registracijos procesas – itin sudėtingas: nuo produkto sukūrimo iki patvirtinimo paprastai praeina apie6–10 metų”, – sako Z. Varanavičienė.

Tačiau problema išlieka nelegalūs ar suklastoti produktai – dažnai juose yra uždraustų veikliųjų medžiagų, jų sudėtis gali būti neaiški. Anot Z. Varanavičienės, Lietuva pagal nelegalių pesticidų naudojimą yra tarp pirmauujančių ES – apie penktadalį rinkos sudaro nelegalūs produktai, tad pagal šį rodiklį labiau panašėjame į Lotynų Amerikos ar Afrikos valstybes. Tai kelia grėsmę sveikatai, aplinkai ir žemės ūkio tvarumui, todėl būtina stiprinti kontrolę ir skatinti teisėtų, ištirtų, saugių alternatyvų naudojimą.