B. Ropė: sąžiningos konkurencijos žemdirbiams Vadovų Tarybos susitarimas neužtikrins
2020-07-29

Praėjusią savaitę įvykus Europos Vadovų Tarybos deryboms, buvo priimtas susitarimas dėl ES ekonomikos gaivinimo paketo ir ateinančio daugiamečio 2021-2027 m. ES biudžeto. Mūsų šalies vadovas Gitanas Nausėda susitarimą dėl biudžeto dalies Lietuvos žemės ūkiui pristato kaip geriausią pasiekimą Lietuvai, tačiau Europos Parlamento narys Bronis ROPĖ linkęs „džiaugtis atsargiai“. Anot jo – Lietuvos žemdirbių diskriminacijos faktas po derybų vis tik išliko ir kalbų apie sąžiningą konkurenciją Europoje kol kas dar negali būti.

Kaip bendrai vertinate įvykusių ES valstybių vadovų derybų rezultatą? Kaip ilgametis politikas, gal galite prognozuoti, kokias galimybes Lietuvos socialiniam ir ekonominiam vystymui gali atnešti šis susitarimas ilgalaikėje perspektyvoje?

Reikia pripažinti, tokios derybos tikrai nebūna lengvos. Negalima sakyti, kad Lietuvai nieko nepasiekta. Jau iki šių derybų buvo atlikta daug ne vienos kadencijos apimties darbų ir kai kuriuos gerus rezultatus buvo galima prognozuoti...

Linas Agro 20 08 03

Pavyzdžiui..?

Na, kad ir Sanglaudos projektų lėšų skirstymas. ES valstybių vadovų susitarime pagaliau įtvirtinta nuostata, dėl kurios taip sunkiai dirbome ne vienerius metus, sudėjome milžiniškas pastangas kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija bei dabartine Vyriausybe.

Pasiekėme, kad būtų užtvirtintas ES finansinės paramos skirstymas atskiriems Lietuvos regionams pagal realų ekonominį išsivystymą, o ne bendrą visos Lietuvos statistiką. Tai reiškia papildomas pajamas regionuose gyvenantiems žmonėms bei jų gyvenimo komforto gerinimui.

Lietuva pakeitė savo NUTS2 lygio klasifikatorių, pagal kurį buvusi kaip vienas regionas, dabartiniuose statistiniuose dokumentuose suskirstyta į du: labiau išsivysčiusį Sostinės regioną (BVP pagal perkamąją galią – 111 proc. ES vidurkio) ir visą likusią Lietuvą, t. y., – mažiau išsivysčiusį Vidurio ir Vakarų Lietuvos regioną (BVP pagal perkamąją galią – tik 63 proc. ES vidurkio).

Pagal šį skirstymą ekonomiškai mažiau pažengusiam Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui bus skiriama didesnė ES parama, o taip pat – didesnis ES kofinansavimo procentas.

Koks Jūsų indėlis į tai?

Pirmiausia, pavyko įtikinti Europos Parlamentą, jog Lietuvos regionams ES parama vis dar reikalinga. Turint palankią Europos Parlamento poziciją, mums pavyko prispausti ir Europos Komisiją, kad ši palaikytų Lietuvai naudingą sprendimą. Ir štai, šiandieniniame galutiniame derybų etape gavome paskutinį tašką mūsų naudai – Europos Vadovų Tarybai nebeliko nieko kito, kaip tik patvirtinti, kad Sanglaudos politikai skirtos lėšos bus perskaičiuojamos pagal atnaujintą statistiką apie valstybių socialinę ir ekonominę situaciją, kuri leis Lietuvai ES paramą gauti pagal itin palankų naujausią regionų klasifikavimą.

Tai yra didžiulis pasiekimas, labai gera žinia atokesnių regionų ir kaimo gyventojams – išlaikysime maksimalią galimą ES paramą Lietuvos regionams. Toks paramos skirstymas pagal dviejų NUTS2 lygio regionų statistiką leis Lietuvai vystytis nepalyginamai tolygiau ir teisingiau, nei tai būtų įvykę naudojant bendrą visos Lietuvos kaip vieno regiono statistiką.

Minėjote ir didesnį kofinansavimo procentą. Koks jis?

Taip! Mažiau išsivysčiusiame Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione ES lėšomis galės būti finansuojama iki 85 proc. projektų sumos. Tai reiškia, kad mums pavyko išsiderėti ir mažesnį savo pačių lėšų prisidėjimą prie viešųjų projektų finansavimo tuose rajonuose, kurie ekonomiškai yra silpnesni.

Tuo tarpu Sostinės regione ES lėšomis bus galima dengti iki 40 proc. projektų sumos, o likusius 60 proc. reikės finansuoti iš savivaldybės biudžeto. Esant geresnei ekonominei situacijai ir tokia Sanglaudos parama yra labai reikalinga, tačiau atokesnių rajonų savivaldybės tokios finansinės naštos iš savo biudžeto paprasčiausiai kol kas dar nepakeltų.

Priešingai nei mūsų Prezidentūros atstovai, Jūs viešojoje erdvėje nedžiūgaujate dėl derybų rezultato Lietuvos žemdirbiams. Juk susiderėta, kad 2022-aisiais išmokos turi siekti ne mažiau nei 200 Eur/ha, o 2027-aisiais – ne mažiau nei 215 Eur/ha. Šiuo metu Lietuvos žemdirbiai vidutiniškai gauna apie 170 Eur/ha. Tai vis dėlto kaip ir susitarta dėl išmokų augimo!?

Taip, Prezidentas skelbia tai kaip didžiausią derybų pasiekimą. Tačiau, mano manymu, džiaugtis šioje vietoje reikėtų atsargiai, nes iš tikrųjų toks išmokų augimas mūsų žemdirbiams yra per lėtas.  2013 m. jau buvo priimtas Vadovų Tarybos sprendimas, kad ne vėliau kaip 2020 m. visos valstybės narės turėtų pasiekti ne mažesnį nei 196 Eur už hektarą tiesioginių išmokų lygį. Tačiau dabar ši suma (vos 4 eurais didesnė) vėl nukeliama į 2022-uosius!

Be abejonės, mūsų bendradarbiavimas su žemdirbiais, organizuotas ir nuoseklus darbas davė apčiuopiamų rezultatų. Tiesioginių išmokų suvienodinimo temą mums pavyko iškelti į patį aukščiausią politinį lygmenį. Taip, derybose tikrai numatytas išmokų augimas. Tačiau Prezidentūrai nepavyko atstovėti tos pozicijos, dėl kurios mes kartu kovojome ir padarėme didžiulį spaudimą ES institucijų vadovybėms. Nepalankus faktas po šių derybų vis tiek išlieka – mūsų žemdirbių diskriminaciją numatoma tęsti ir toliau.

Kalbate apie nepilną konvergenciją?

Taip, Europos Vadovų susitarime tebeliko nuostata, kad tų šalių žemdirbiams, kuriems iki šiol mokamos išmokos vis dar nesiekia 90 proc. ES vidurkio, skirtumas bus palaipsniui mažinamas iki 50 proc., t.y., konvergencija ir toliau artinama ne prie šimtaprocentinių, o tik prie dalinių ES vidurkio rodiklių.

Paprasčiau tariant – tie, kurie iki šiol gauna mažiausias ES išmokas, jiems jos ir keliamos bus lėčiausiai! Taigi, visi lygūs, bet vieni lygesni už kitus. Vieni ES išmokų vidurkio finišą kirs su „lenktyniniu varikliu“, o kiti, tarp jų ir Baltijos šalys su Lietuva priešakyje, toliau jas vysis „pėstute“. Ar kam nors tokia skirtingų šalių ūkininkų situacija gali būti bent iš tolo panaši į sąžiningą konkurenciją?

Juk reikalavimai, taisyklės ir apribojimai ūkininkavimui yra vienodi visiems... Tad kaip įmanoma konkuruoti savo pagaminama produkcija su tais, kuriems už tą patį veiklos rezultatą papildomai pridedama kai kuriais atvejais net kelis kartus didesnė ES parama?

Kad ir kaip džiaugsmingai priimtume naujieną apie išmokų didėjimą, sąžiningų konkurencinių sąlygų šis valstybių vadovų susitarimas vis tiek neužtikrins. Juk esmė ir yra ne išmokos dydyje, o teisingame jų paskirstyme. Jeigu didėja – tai turi didėti tolygiai visiems. Jeigu siekiame ES vidurkio, tai negalima išskirti kelių valstybių, kurioms vidurkis be jokio aiškaus pagrindo sumažinamas iki 90 proc. vidurkio, o ir tą dar gi vysimės tik iki pusės.

Kokias galimybes dar matote šią Lietuvos žemdirbiams nepalankią situaciją keisti?

Neturime kitos išeities kaip tik kartu dirbti toliau! Turėsime pasiekti, jog mūsų peticija „Sąjungoje, kurioje visi lygūs, negali būti antrarūšių ūkininkų!“ patektų į Europos Parlamento komitetus, kurie svarsto piliečių teisių pažeidimus bei ES teisės aktų įgyvendinimą.

Dabar turime vienintelį šansą – dirbti jau ne prie biudžeto planavimo dokumentų, o prie diskriminacijos fakto. Privertę ES institucijas pripažinti, kad kai kurių šalių ūkininkai yra diskriminuojami, kad ES pažeidžia jų teises, mes dar galėsime daryti įtaką sprendimams dėl tiesioginių išmokų konvergencijos.

Parėjusią savaitę, iškart po Europos Vadovų derybų, vyko neeilinis posėdis, kuriame europarlamentarai įvertino šį susitarimą. Europos Parlamentas balsavo dėl rezoliucijos, kuri nepalankiai vertina susitarime priimtą 2021-2027 m. ES biudžetą. Kodėl? Kokie argumentai?

Taip, tikra tiesa! Šis Europos Parlamentas tikrai labai ryžtingas ir principingas. Tą matėme tvirtinant naujosios Europos Komisijos sudėtį, kai europarlamentarai kėlė pačius aukščiausius reikalavimus būsimiesiems Komisarams. Ir tą matome toliau – kai tiek Europos Komisija, tiek ES Taryba bando „prakišti“ žmonių rinkto Europos Parlamento pozicijai prieštaraujančius sprendimus. Panašu, kad Europos Parlamentas tikrai nesiruošia pataikauti ir pagaliau rimtai bei atsakingai naudoja jam suteiktą didesnę sprendimų priėmimo galią.

Dabartinis Europos Vadovų Tarybos susitarimas toli gražu nėra pabaiga. Europos Parlamentas išreiškė nepritarimą sumažintam daugiamečiam ES biudžetui. Finansavimo dydžiai, pasiūlyti iki šiol egzistavusioms tęstinėms, į ateitį orientuotoms programoms, yra neprimtini.

Tai koks dabar šio susitarimo likimas? Kas vyks toliau?

Ir toliau Europos Parlamente principingai laikysimės pozicijos, kad finansavimas tokioms gyvybiškai svarbioms sritims, kaip žemės ūkis ir regionų vystymasis, negali mažėti. Tiek Europos Komisija, tiek Vadovų Taryba tokį drastišką lėšų mažinimą pateisina britų pasitraukimu iš ES.

Tačiau ne žemdirbiai ir ne regionai kalti dėl Brexit'o! Tad atsiradusių biudžeto skylių negalima kamšyti žemdirbių ir skurdesnių regionų sąskaita! Brexit nėra pakankama priežastis nevykdyti rimtų ES įsipareigojimų tiek Lietuvai, tiek kitoms šalims. Tuo tarpu naujoms programoms įgyvendinti turi būti surasti ir nauji finansavimo šaltiniai, o ne atiminėjama iš žemdirbių, iš regionų, iš kaimo.

Europos Parlamentas jau 2018 m. yra priėmęs sprendimą, jog į ES biudžetą kiekviena šalis narė turi įnešti tokius įnašus, kurie leistų padengti Didžiosios Britanijos pasitraukimo nuostolius bei įgyvendinti ES įsipareigojimus valstybėms narėms. Šiuo atveju Europos Parlamentas yra labai stiprus mūsų – Lietuvos – partneris.

Taigi, Europos Parlamente esame pasiruošę eiti į trišales derybas su ES Taryba ir Europos Komisija, kur toliau griežtai ginsime mano išdėstytas pozicijas. Susitarti privalome ne vėliau kaip iki spalio pabaigos, kad nenutrūktų ES finansavimas programoms nuo 2021 m. Labai tikiuosi, kad šis Europos Parlamentas padės pasiekti Lietuvos ir visos Europos gerovei palankesnius sprendimus.

Dėkojame už pokalbį.

Užsakymas Nr. 10224

Bus apmokėta iš EP Žaliųjų / ELA politinės grupės sąskaitos

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip sekasi derliaus nuėmimas jūsų ūkyje?
Orai