Vašingtonas. Naujausi amerikiečių moksliniai tyrimai rodo, jog tręšiant pasėlius trąšomis iš fermentuotų maisto atliekų padaugėja bakterijų, kurios didina augalų atsparumą patogenams, ir sumažėja ūkininkavimo metu išskiriamo anglies dioksido kiekis.

JAV Kalifornijos universiteto Riversaide mokslininkai pateikė pasiūlymą, kaip kovoti su maisto švaistymu, gėlo vandens išteklių eikvojimu, augančia sąvartynų plėtra ir globaliniu atšilimu. Jie teigia, jog pasibaigusio galiojimo produktus ir pramonės atliekas reikia kaupti, fermentuoti bei paversti trąšomis. 

Ištirtos dviejų rūšių, lengvai prieinamos žaliavos: alaus gamybos ir mišrios maisto atliekos, gautos iš maisto prekių parduotuvių. Jos buvo fermentuojamos specialia technologija, o paskui įterptos į laistymo sistemą citrusinių augalų šiltnamyje. 

„Norėdami sukurti tvarų ciklą, kuriame taupomas vanduo, naudojome uždarą drėkinimo sistemą ir kiekvieno laistymo metu šaknis pasiekdavo nauja maistingų trąšų dozė“, – sakė tyrimo vadovė Debora Pagliača (Deborah Pagliaccia).

Atlikus laboratorinius tyrimus nustatyta, jog po 24 val. gerųjų bakterijų populiacija buvo keliasdešimt kartų didesnė, palyginti su augalais, nelaistytais fermentuotu tirpalu. „Bakterijos išskiria antimikrobinius junginius ir medžiagų apykaitos produktus, kurie padeda augalams geriau ir greičiau augti“, – teigė amerikiečių mikrobiologė. 

Ištyrus dirvožemio maistines medžiagas, nustatyta, jog gerosios bakterijos panaudojo anglį savo reikmėms, todėl sumažėjo jo išskyrimas į aplinką. Po kiekvieno laistymo pasėliuose pagerėdavo anglies ir azoto santykis, rašoma mokslo leidinyje „Frontier in Sustainable Food Systems“. Mokslininkus nudžiugino faktas, jog naudojant pasirinktas žaliavas nebuvo išskirta salmonelių ar kitų patogeninių bakterijų. 

Rezultatai rodo, jog maisto atliekų naudojimas žemės ūkyje yra ekonomiškai naudingas, tvarus būdas, kaip papildyti ar pakeisti įprastus sintetinius priedus. Derliaus savikaina sumažėtų, tręšiant ne pirktinėmis, o organinėmis trąšomis, gautomis perdirbant išmesti skirtas maisto atliekas. 

MŪ inf.