Trumpos maisto tiekimo grandinės – tai galimybė tiesiogiai pasiekti pirkėjus, stiprinti su jais ryšį ir pasiūlyti šviežios, vietoje užaugintos ar pagamintos produkcijos.

Kad tokių iniciatyvų būtų daugiau, trumpų maisto tiekimo grandinių plėtra remiama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“.

Tad ūkininkai, norintys priartėti prie vartotojų ir stiprinti tiesioginius pardavimus, paraiškas šiai paramai gauti galės teikti nuo 2026 m. gegužės 4 iki birželio 30 dienos. Dar vienas kvietimas numatytas metų pabaigoje – lapkričio 2–gruodžio 30 dienomis.

Trumpų maisto tiekimo grandinių nauda įsitikino ne vienas Lietuvos ūkininkas. Žemės ūkio ministerijos teigimu, trumpų maisto grandinių plėtra pradėta remti dar iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) lėšų. Per šį laikotarpį gautos 78 paraiškos ir paremti 28 projektai (tai sudaro 80 valdų).

Strateginio plano laikotarpiu jau gauta 16 paraiškų, kol kas didžioji jų dalis dar vertinama. Nuo priemonės atsiradimo pradžios iš viso išmokėta apie 4 mln. Eur paramos, iš jų – 3 816 208 Eur KPP laikotarpiu. O štai Strateginiame plane šiai priemonei 2023–2027 metams numatyta skirti 10 mln. eurų.

Įsigijo automobilį produkcijai vežti

Parama trumposioms maisto tiekimo grandinėms vystyti pasinaudojo ir žemės ūkio kooperatyvas „Dusetų krašto gaspadoriai“, įkurtas 2019 metais. Subūrus galvijų augintojus, siekta realizuoti ūkininkų užaugintą jautieną be tarpininkų.

Prieš kelerius metus „Dusetų krašto gaspadoriai“ gavo 120 tūkst. Eur paramos. Už šias lėšas įsigytas automobilis produkcijai vežti ir prekybinė priekaba, skirta prekiauti renginiuose ar turgavietėse.

Kooperatyvo vadovas Sigutis Kasperavičius neslepia – be paramos vargu ar būtų pavykę įgyvendinti tokias investicijas.

Pasak jo, trumpųjų maisto tiekimo grandinių modelis leido užmegzti glaudesnį ryšį su klientais ir produkciją jiems pristatyti tiesiogiai. „Taip klientams į namus pristatoma natūrali produkcija, o šiandien žmonės tokios produkcijos tikrai ieško“, – neabejoja S. Kasperavičius.

Turguose lankosi dėl kokybės

Kauno Šilainių turgavietėje sutikta kaunietė Vaiva Rimkienė sako gana dažnai perkanti maistą turguose. Pagrindinė priežastis – kokybiška produkcija.

Ji labiau pasitiki turguose siūlomais maisto produktais nei tais, kurie parduodami prekybos tinkluose. Vis dėlto ar kaunietės neatbaido tai, kad turguje kainos neretai būna aukštesnės? „Tikrai ne. Geriau mažiau, bet kokybiškiau“, – pabrėžia V. Rimkienė.

Dar viena svarbi paskata pirkti turguje – atliekų mažinimas. „Taip susidaro mažiau šiukšlių, nes į turgų galiu atsinešti savo maišelį ir į jį susidėti, pavyzdžiui, pasvertus špinatus. Nereikia pirkti supakuotų“, – paaiškina pati taip daranti Vaiva.

Be to, jai turguje pirkti produktai atrodo patrauklesni, šviežesni ir gražesni. „Pastebėjau, kad šaldytuve laikomi turguje pirkti špinatai, sudėti į dėžutę, gerokai ilgiau išlieka švieži nei pirkti prekybos centre“, – priduria pirkėja.

Vaiva dažnai perka „Jūratės“ duoną (ją kepa Jūratė Vytėnienė iš Panevėžio r.), prie kurios, jos teigimu, visada nusidriekia didžiulė pirkėjų eilė. Taip pat gana dažnai turguje įsigyja gėlių, grietinėlės, retesnių sūrių, raugintų daržovių, mėsos.

Ji ištikima ūkininkų Abukauskų klientė, iš kurių perka įvairias raugintas daržoves ir jų rinkinius, gana dažnai pasilepina sūrinės „Pieno džiazas“ brandintais fermentiniais sūriais, kurių vienas mėgstamiausių – su ožragėmis, čia perka ir kefyrą, varškę.

Tarp jaunos moters pirkinių patenka ir Lazdijų r. ūkininko Algirdo Salyklio jautienos gaminių bei to paties krašto ūkininko Ginto Cimakausko kalakutų, įprastai prieš šventes. Dažniausiai ji apsiperka ūkininkų turgelyje prie Kauno pilies ir Šilainių turgavietėje.

Kodėl V. Rimkienė į turgų vis sugrįžta? „Man patinka produkcijos skonis, kokybė ir bendravimas su pardavėjais. Be to, turguose galima įsigyti įvairesnės ir įdomesnės produkcijos. Apskritai mėgstu per turgų pereiti ir nusipirkti ką nors įdomaus, nematyto, naujo“, – kodėl lankosi turguose, priežastis vardija kaunietė.

Trumpųjų grandinių ateitis – arčiau bendruomenių

Trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra svarbi ne tik ūkininkams ar pirkėjams. Ji prisideda ir prie gyvybingų kaimo bendruomenių kūrimo, vietos ekonomikos stiprinimo, tvaresnio vartojimo. Tiesioginis ryšys tarp augintojo ir vartotojo leidžia užtikrinti didesnį skaidrumą, aiškią produkto kilmę ir sąžiningesnę kainodarą.

Augant vartotojų sąmoningumui ir didėjant susidomėjimui vietos produkcija, galima tikėtis, kad trumpųjų maisto tiekimo grandinių iniciatyvų Lietuvoje daugės. Tad valstybės parama tampa svarbiu postūmiu ūkininkams investuoti, plėsti veiklą ir ieškoti naujų, inovatyvių būdų pasiekti savo pirkėjus: nuo prekybos turgavietėse iki užsakymų internetu ar pristatymo į namus.

Trumposios tiekimo grandinės – tai ne tik trumpesnis kelias nuo lauko iki stalo. Tai ir artimesnis ryšys tarp žmonių: to, kuris augina, ir to, kuris renkasi, pasitiki kokybe, skoniu ir atsakomybe.