Derliaus potencialą lemia ne tik trąšų normos ar taikomos technologijos, bet ir tai, kaip veikia procesai dirvožemyje. Būtent nuo jų priklauso, ar augalai galės pasisavinti dirvoje esančias maisto medžiagas.

Apie tai kalbėta įmonės „Bioversio“ organizuotame renginyje „Sezono pamatai: nuo sėklos iki dirvos procesų“, kuriame technologijų vystymo vadovas dr. Arnoldas Jurys aptarė sėklos paruošimo, šaknų zonos ir dirvožemio procesų svarbą.

Įmonė kuria ir gamina mikrobiologinius produktus, skirtus šiuolaikiniam žemės ūkiui. Produktų sudėtyje esantys mikroorganizmai išskirti iš Lietuvos dirvožemių, todėl yra puikiai prisitaikę veikti vietos klimato ir agrotechninėms sąlygoms.

Nuosavas mikroorganizmų bankas leidžia užtikrinti genetinį stabilumą. Praktinis pagrįstumas nustatytas skirtingomis sąlygomis: įvairiais metų laikais (kasmet nuo 2016 m.), skirtinguose dirvožemio tipuose, su skirtingais augalais, taikant skirtingas žemės dirbimo ir ūkininkavimo sistemas. Tad aišku, kokių rezultatų galima tikėtis.

Tyrimai vykdomi dviem etapais: atliekami tikslieji Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre, o nuo 2024 m. taip pat bendradarbiaujama su mokslo ir inovacijų centru „AgroITC“, ir gamybiniai – gamybiniai demonstraciniai laukai pasiskirstę visoje Lietuvoje (vidutiniškai 44 laukai per sezoną). Nuo 2024 m. įrengti demonstraciniai laukai septyniuose ūkiuose Skuodo, Šakių, Kauno, Ukmergės, Šiaulių, Varėnos ir Raseinių rajonuose, kur stebimi derlingumo ir dirvožemio pokyčiai.

Dirvožemis, kuris veikia

Pavasario sezonas prasideda nuo sėklos ir jos paruošimo, o tam, kokia sėkla yra dabar, įtakos turėjo ir praėję lietingi metai. Pasak A. Jurio, vertinant ūkininkų pateiktų pupų, vasarinių kviečių, avižų, žirnių sėklą ėminių matyti, kad jos užterštumas didelis.

Gautos sėklos mėginių užterštumas mikroskopiniais grybais (vasarinių kviečių, žirnių, pupų, avižų)

Net jei sėkla iš pirmo žvilgsnio ir atrodo gerai, tai dar nereiškia, kad taip ir yra. Mat ją sandėliuojant Lietuvos sąlygomis, dažniausiai suaktyvėja Penicillium, Fusarium ir Aspergillus patogenai, kurių su užkrėsta sėkla gali patekti ir į jos ruošimo įrangą.

Dėl praėjusių metų buvusio šlapio sezono vasarinių kviečių užteršumas fitopatogeniniais grybais gana didelis. Skirtingi grybų atspalviai rodo, kad ant sėklos yra Fusarium spp., Penicillium spp., Aspergillus spp. užkratų

„Taip jau yra, kad 85–90 proc. ligų, kurios vėliau pasireiškia pasėliuose, į juos patenka su sėkla arba jau būna dirvožemyje“, – teigia įmonės technologijų vystymo vadovas pabrėždamas, kad dėl to svarbu realistiškai įvertinti beicavimo galimybes.

Jo teigimu, esant dideliam sėklos užterštumui, mažėja apsaugos priemonių veiksmingumas. Be to, ruošiant sėklą praktikoje pasitaiko ir klaidų, todėl sumažėjus kokybiškam padengimui, net ir „raudona“ sėkla nereiškia, jog patogenai jos nepažeis.

Tad tam, kad ūkininkai galėtų įvertinti savo sėklos užterštumą ir pagal tai sėklos ruošimo metu priimti tinkamiausią sprendimą, kokią priemonę pasirinkti, atsižvelgus į ant sėklos esančių patogenų įvairovę, „Bioversio“ pradėjo vykdyti iniciatyvą, per kurią ūkininkai įmonei gali perduoti sėklą jos užkrato lygiui nustatyti.

Pagal spalvų įvairovę ant pupų matyti Fusarium spp., Aspergillus spp., Alternaria spp., Botrytis spp. užkratų

Šiuo atveju vienu iš sprendimų gali tapti mikroorganizmų produktai Grow ir Protect, kurie tinkami ne tik purkšti, bet ir įvairių augalų sėklai apvelti.

Tyrimai rodo, kad jie padidina sėklų dygimo energiją iki 97–98 proc., daigumą – iki 99,25 proc., o nesudygusių sėklų kiekį sumažina iki 0,75 proc., palyginti su kontrole.

Produktuose Grow ir Protect esančios bakterijos yra sporų formos, todėl jos atsparios aplinkos poveikiui ir UV spinduliams. Šiais produktais apvelta sėkla gali būti laikoma iki 12 mėnesių, juos galima maišyti su kitais augalų apsaugos produktais ar skystomis trąšomis. Be to, mikroorganizmai pradeda veikti sudrėkus sėklai ir vystantis šaknims, jau esant +4 °C temperatūrai, o tai labai aktualu pavasarį, nes esant žemai temperatūrai maisto medžiagos juda ribotai.

Tyrimų metu nustatyta, kad apveliant sėklą produktu Grow taip pat galima gauti derliaus priedą: vasarinių kviečių – 0,320 t/ha, vasarinių miežių – 0,330 t/ha, žirnių – 0,420 t/ha, avižų – 0,380 t/ha, palyginti su kontrole.

Maisto medžiagų dirvoje daug, bet jos neprieinamos

Kalbėdamas apie dirvožemio procesus A. Jurys pabrėžia, kad jame neretai būna sukaupta nemažai maisto medžiagų, tačiau tik labai nedidelę jų dalį augalai gali pasisavinti čia ir dabar, t. y. augimo metu, tarkime, fosforo – 4–7 proc., kalio – vos apie 0,1 procento.

„Dirvožemio tyrimai parodo, koks yra maisto medžiagų prieinamumo potencialas, o jų pasisavinimą lemia procesai“, – pabrėžia „Bioversio“ technologijų vystymo vadovas.

Pasak Arnoldo Jurio, tik labai nedidelę dirvožemyje esančių maisto medžiagų dalį augalai gali pasisavinti čia ir dabar, t. y. augimo metu

Augalai pagrindinius elementus pasisavina per šaknų sistemą, todėl didelę reikšmę turi jų architektūra ir rizosferos procesai.

Pavasarį maistinių elementų prieinamumą lemia daugybė veiksnių: dirvožemio tipas ir struktūra, drėgmė ir aeracija, temperatūra, mikrobiologinė veikla, šaknų regeneracija, elementų tirpumas ir sąveika su dirvožemio dalelėmis, dirvos pH.

Tad svarbus vaidmuo tenka funkciniams mikroorganizmams, kurie dalyvauja pagrindiniuose maisto medžiagų cikluose ir fiksuoja atmosferos azotą, tirpdo aliuminio, geležies ar kalcio užblokuotus fosfatus, atpalaiduoja kalį ir stabilizuoja rizosferos procesus.

Tyrimai rodo, kad naudojant Grow formuojasi stipresnė augalų šaknų architektūra: jų ilgis padidėja apie 7 proc., masė – apie 26 proc., tūris – beveik 44 proc., o skersmuo – apie 13 proc. Taip pat gaunamas derliaus priedas: žieminių kviečių – nuo 0,288 t/ha iki 0,318 t/ha, žieminių miežių – 0,270 t/ha, žieminių rapsų – 0,130 t/ha.

Bandymai įvairiuose Lietuvos ūkiuose, atlikti 2017–2025 m., parodė, kad Grow naudojant ir pavasarį, ir rudenį gautas dar didesnis įvairių kultūrų derliaus priedas. Pavyzdžiui, žieminiuose kviečiuose jis siekė 0,530 t/ha, žieminiuose kvietrugiuose ir miežiuose – atitinkamai 0,530 t/ha ir 0,580 t/ha, žieminiuose rapsuose – apie 0,231 t/ha.

Geri rezultatai 2017–2025 m. tyrimų metu fiksuoti ir ankštinių bei vasarinių javų pasėliuose: pupose, žirniuose, vasariniuose kviečiuose ir miežiuose derlius padidėjo atitinkamai 0,500 t/ha, 0,436 t/ha, 0,420 t/ha ir 0,450 t/ha. Ekologiniuose ūkiuose gauti panašūs rezultatai.

Atliekant tiek tiksliuosius, tiek gamybinius dirvožemio tyrimus pastebėta, kad naudojant produktą Grow dirvožemyje buvo apie 21 proc. daugiau augalams pasisavinamo azoto ir apie 23 proc. daugiau augalams pasisavinamo fosforo bei kalio, palyginti su kontrole. A. Jurio teigimu, prieinamų maisto medžiagų trūkumas tiesiogiai slopina vegetatyvinių organų (šaknų, stiebų, lapų) vystymąsi, o tai neišvengiamai lemia mažesnį galutinį derlių.

Bandymai gamybiniame demonstraciniame lauke Vilkaviškio r. parodė, kad naudojant šį produktą dvejus metus pavyko 20 proc. sumažinti azoto, fosforo ir kalio trąšų normą neprarandant derliaus, o trečiaisiais metais, nemažinant tręšimo normos, pavyko gauti 0,584 t/ha žieminių kviečių derliaus priedą.

„Deja, nepavyks ir trąšų sumažinti, ir derliaus priedo gauti. Teks kažką pasirinkti“, – teigia A. Jurys.

Trąšų gamyba dirvožemyje

Po žiemos laukuose lieka nemažai organinių medžiagų: tarpinių pasėlių biomasės, šiaudų ir ražienų, šaknų likučių, kurie yra potencialūs būsimo derliaus maisto medžiagų šaltiniai. Pasak A. Jurio, tai yra vienas iš trąšų diversifikavimo būdų.

Augalinės liekanos ir mikroorganizmai dalyvauja pagrindiniuose dirvožemio cikluose – anglies, azoto, fosforo ir kalio – ir palaiko dirvos gyvybingumą.

„Tai ypač svarbu dabar, kai apie 31 proc. Lietuvos dirvožemių laikomi nesveikais, juose nustatomas mažas organinės anglies kiekis, erozija arba didelė dirvų suslėgimo rizika“, – sako „Bioversio“ technologijų vystymo vadovas.

Jo teigimu, efektyviausia augalines liekanas perdirbti lauke, nes taip patiriama mažiausiai maisto medžiagų nuostolių.

„Ligniną reikia suskaidyti pirmą, kad galėtume pasinaudoti šiaudų sukuriama nauda. Jį efektyviai skaido tik tam tikri mikroorganizmai, daugiausia grybai. Tada yra celiuliozė, kuriai efektyviai suardyti taip pat geriausiai tinka grybiniai mikroorganizmai. Hemiceliuliozę gali skaidyti jau daugiau dirvoje esančių mikroorganizmų“, – paaiškina A. Jurys ir priduria, kad dirvoje trūkstant skaidančių mikroorganizmų gali rūgti liekanos ir susidaryti metanas, kuris augalams kenksmingas.

Tyrimuose taip pat vertinti dirvožemio struktūros pokyčiai. Nustatyta, kad naudojant produktą Organic dirvožemio agregatų patvarumas 10 cm gylyje buvo apie 9 proc. didesnis nei kontroliniame variante, o 10–20 cm gylyje padidėjimas siekė apie 7 proc.

Svarbu tai, kad Organic mikroorganizmai veikia tiek rūgščiuose, tiek šarmingesniuose dirvožemiuose, be to, jie skaido tik negyvą organiką, todėl neeikvoja dirvožemio resursų. Palyginti su kitais skaidytojais, jie auga ir po fungicidų panaudojimo atsistato apie 1,5 karto greičiau. `

Taigi, dirvožemio gyvybingumas ir aktyvūs mikrobiologiniai procesai tampa svarbiu derliaus potencialo rezervu. Kuo geriau veikia dirvos procesai ir šaknų zona, tuo daugiau dirvoje esančių maisto medžiagų augalai gali panaudoti, o tai sudaro sąlygas gauti didesnį derlių.

Po renginio ūkininkai turėjo galimybę su „Bioversio“ atstovais padiskutuoti jiems aktualiais klausimais

***

Kviečiame susitikti su „Bioversio“ kituose miestuose ir pasikalbėti tema „Sezono pamatai: nuo sėklos iki dirvos procesų“. Tai atvira diskusija apie:

• sėklą ir startą – kur iš tiesų prasideda sezono problemos;
• kada trąšos tampa maistine medžiaga augalui;
• kaip pavasarį pradėti „trąšų gamybą“ dirvožemyje.

Susitikimai dar vyks kovo 10 d. Plungės restorane „Porto“, 12 d. – Marijampolės viešbutyje „Mercure“, 13 d. – Raseinių r. restorane „Karpynė“, 16 d. – Panevėžio restorane „Cordo.22“, 17 d. – Šiaulių užeigoje „Smakų Smakas“, 19 d. – Širvintų kavinėje „Suzana“.

Registruotis galite čia.