Briuselis. Europos Komisija paskelbė pasiūlymą dėl naujų klimato tikslo – iki 2040 m. sumažinti grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą 90 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.

Tai vienas iš etapų siekiant galutinio ES tikslo – klimatui neutralios ekonomikos iki 2050 metų.

Kuo tai svarbu agroverslui?

• Siūlomas tikslas užtikrina ilgalaikį nuspėjamumą ir stabilumą, skatina investicijas į tvarią žemės ūkio ir maisto gamybos infrastruktūrą (modernias, mažiau taršias žemės ūkio technologijas).

• Atsižvelgiant į žemės ūkio sektoriaus jautrumą, siūloma galimybė šį sektorių paremti, jei kiti sektoriai pasieks geresnių taršos mažinimo rezultatų (t. y. jei atliekų ir transporto sektoriai gerokai sumažins taršą, žemės ūkis patirs mažesnį spaudimą).

• Pasiūlyme numatytos priemonės spartesnei švariosios pramonės plėtrai, taip pat mokesčių paskatos investicijoms į žaliąsias technologijas (pagreitintas nusidėvėjimas, mokesčių kreditai – tai papildomos priemonės, padėsiančios agroverslui investuoti į efektyvesnę gamybą ir energijos taupymą).

• Kartu mažinamas Europos priklausomumas nuo iškastinio kuro – tai svarbu ne tik klimatui, bet ir agroverslo veiklos sąnaudoms bei tiekimo grandinėms (aktualu ūkininkams, naudojantiems šį kurą technikai, šildymui ar transportui).

• „Eurobarometro“ duomenimis, piliečiai aktyviai palaiko žaliąją kryptį – tai rodo, kad viešoji nuomonė remia tvarumo siekiančius ūkius ir verslus.

Europos Komisija pabrėžia, kad siūlomas 2040 m. tikslas bus įgyvendinamas realistiškai ir socialiai teisingai, užtikrinant vienodas sąlygas ir konkurencingą Europos pramonę – įskaitant žemės ūkį.

Pasiūlymas bus svarstomas Europos Parlamente ir Taryboje. Naujasis tikslas taps pagrindu ES klimato ir energetikos politikai po 2030 m., o agroverslui – gairėmis ilgalaikiam planavimui.

„Kadangi Europos piliečiai vis labiau jaučia klimato kaitos poveikį, jie tikisi, kad Europa imsis veiksmų. Pramonė ir investuotojai tikisi, kad mes nustatysime nuspėjamą kelionių kryptį. Šiandien parodome, kad tvirtai laikomės įsipareigojimo iki 2050 m. sumažinti Europos ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tikslas aiškus, kelionė pragmatiška ir realistiška“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Aplinkos ministras vertina skeptiškai

Europos Komisijai paskelbus dokumentą Lietuvos aplinkos ministras Povilas Poderskis sako tokias ambicijas vertinantis skeptiškai.

„Tas ambicijos didinimas mano, kaip ministro, irgi buvo sutiktas skeptiškai, bent jau išreiškiant tai, kad mes jam negalėsime pritarti tol, kol nebus finansinių priemonių, kurios palydės tokios ambicijos iškėlimą ir tai, ką mes turime pasiekti“, – LRT laidai „Dienos tema“ trečiadienį sakė P. Poderskis.

„Nes jeigu mes sakome, kad turime pasiekti, kažkas už tai turi sumokėti. Kažkas turi modernizuoti pramonę, kažkas turi modernizuoti transportą, žemės ūkį ir visus kitus dalykus, kažkas už tai turi sumokėti“, – teigė jis.

Tačiau ministras taip pat sakė manantis, kad Lietuvai pasiekti keliamą tikslą „nebūtų taip labai sudėtinga“. P. Poderskio teigimu, žaliasis kursas ES „yra paslėptas po konkurencingumo didinimo kauke“.

„Vadinasi, mes modernizuojame pramonę, ji išlieka konkurencinga ir taip pat tampa tvari. Nes kai pramonė išmeta mažai atliekų, teršalų ir kažko kito, ji efektyvesnė, vadinasi, konkurencingesnė pasaulinėje rinkoje. Bet ne visur tai yra logiška, ne visur tai yra pamatuota“, – kalbėjo ministras.

Paklaustas, kaip taršos mažinimo klausimu pavyksta susitarti su žemės ūkio ministru Ignu Hofmanu, P. Poderskis patikino su kolega randantis bendrą kalbą.

„Tai manau, kad mes su žemės ūkio ministru tikrai randame bendrą kalbą. Tos diskusijos yra labai aštrios, bet visada galime surasti kompromisą. Ir kol kas dar ministrui pirmininkui neteko moderuoti mūsų konflikto“, – sakė aplinkos ministras.