Vilnius. Vyriausybė pritarė, kad įstatymas, kuris nuo 2026-ųjų draus auginti, veisti ir žudyti gyvūnus dėl kailio, įsigaliotų nuo 2027 m. sausio 1 d., o šia veikla užsiimančiam verslui būtų skiriamos kompensacijos.

Kaip teigia Žemės ūkio ministerija, remiantis poveikio vertinimu, kailinių žvėrelių augintojai Lietuvoje labai skirtingi, jų laikomų žvėrelių skaičius taip pat įvairus, skiriasi ir naudojamos infrastruktūros dydis, todėl tikslinga verslo uždarymo išmoką sieti su žvėrelių skaičiumi.

Pavyzdžiui, Danijoje laikytojui skirta vienkartinė 10 tūkst. Eur išmoka. Remiantis šios šalies pavyzdžiu, vidutinis ūkis 2018 m. laikė 12,9 tūkst. žvėrelių, todėl vidutiniškai vienam žvėreliui teko 0,8 Eur išmoka išlaidoms, susijusioms su verslo uždarymu. Tokios sumos vakar vykusioje spaudos konferencijoje išvadintos absurdu.

Sausio 1 d. duomenimis, 75 audinių bandose Lietuvoje buvo 1 195 759 audinės, tad, remiantis Danijos pavyzdžiu, vienkartinė kompensacija už kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimą iš viso siektų apie 1 mln. eurų.

Kompensacijos dydį siūloma nustatyti pagal Ūkinių gyvūnų registre deklaruotų kailinių žvėrelių skaičių, imant vidutinį metinį jų skaičių, laikytą paskutiniais metais prieš šio įstatymo paskelbimą Teisės aktų registre, už vieną kailinį žvėrelį išmokant 1 Eur dydžio kompensaciją. Lėšos kompensacijoms būtų skiriamos iš ŽŪM asignavimų.

Šias lėšas savo veiklą iki 2022-ųjų pradėjusiems ir iki 2027-ųjų nutrauksiantiems verslams siūloma pradėti mokėti jau nuo 2024 m. sausio 1 dienos. 

Verslą planuojant uždrausti, jį vykdantiems ūkio subjektams nuo 2024 m. sausio 1 d. neturėtų būti sudarytos galimybės pasinaudoti parama iš nacionalinių ir (ar) Europos Sąjungos lėšų, todėl skatinama nustatyti terminą, nuo kurio valstybės parama verslui bus neteikiama.

Ūkio subjektams, gavusiems lengvatinę (-es) paskolą (-as) pagal skatinamųjų finansinių priemonių schemas, kompensacijos būtų išmokamos tik visiškai grąžinus paskolas.