Pasvalys / Biržai / Šakiai. Permainingi orai ir toliau gadina ūkininkų nuotaiką, trikdo darbų ritmą. Pastarąją savaitę praėję lietūs dalyje šalies regionų netgi užtvindė žemesnėse laukų vietose augančius pasėlius, o pietvakarinių rajonų ūkininkai kenčia nuo sausros, jau nekalbant apie visus išvarginusias šalnas.

Kaip rodo meteorologinių stotelių duomenys, per pastarąją savaitę šiaurės rytinėje šalies dalyje kai kur iškrito net per 60–80 mm kritulių, o tai bemaž dvigubai daugiau kaip viso mėnesio norma.

Ilgiau nei parą užsitęsęs lietus ėmė skandinti sodiečių daržus, braškynus, vanduo kaupėsi ir laukų lomose, užmirko ten pasėtas vasarojus, taip pat ir žieminiai pasėliai.

Augalus paveikė neigiamų veiksnių kompleksas

Kaip portalui manoūkis.lt sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Pasvalio skyriaus vadovė ūkininkė Lina Židonienė, stichijos sukeltų nuostolių žemdirbiai patyrė.

„Situacija labai nevienoda. Vienose vietose lietaus buvo daugiau, kitose mažiau. Labai priklauso nuo konkrečių sąlygų. Tikrai yra užmirkusių vietų ir jau matyti išgedusių augalų: kai kur nukentėjo pupos, kiti vasariniai augalai.

Rapsai dabar žydi, bus neužmegztų ankštarų, nes augalus jau anksčiau nusilpnino ilgalaikės stiprios šalnos. Yra ir užmirkusių rapsų pasėlių. Dabar tokiems augalams užmirkimai tikrai ne į naudą, vandens kiekis kai kur tikrai jau per didelis. Augalų išmirkimas gresia ypač tose vietose, kurios neveikia pasenęs drenažas“, – pasakoja L. Židonienė.  

Ūkininkės teigimu, jau aišku, kad kai kur pasėlių nuostolių tikrai bus, nes susidarė nepalankių veiksnių kompleksas: šalnos, vėsa, perteklinis lietaus kiekis. Pavyzdžiui, dėl permainingų oro sąlygų, kai po balandžio šilumos užėjo stiprios šalnos, vyravo vėsa, neskraidė bitės ir neapdulkino pradėjusių žydėti rapsų.

Biržų rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas, ūkininkas Tadas Micikevičius portalui manoūkis.lt sakė, kad jų rajone situacija nėra labai tragiška. „Vietomis prilijo daug, yra laukų vietų, kur laikinai telkšo balos, tačiau vanduo pamažu susigeria, nes po ilgalaikių sausų periodų dirvožemio drėgmės atsargos buvo sumenkusios. Todėl daugelis ūkininkų džiaugiasi, kad palijo, pasėliams drėgmės reikia“, – sako T. Micikevičius.   

Net kūdrose ima trūkti vandens purškimams

Visai priešinga situacija šalies pietvakariniuose ir pietiniuose rajonuose. Minėtasis lietus beveik aplenkė jau ir taip nuo sausros kenčiančius Šakių, Marijampolės, Vilkaviškio krašto ūkius, čia vietomis sulaukta vos 10–15 mm kritulių per savaitę. Keliose Šakių rajono seniūnijose pagal meteorologinių stotelių duomenis prieš lietų jau buvo nustatyti stichinės sausros rodikliai.    

Šakių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas, ūkininkas Ignas Duoba portalui manoūkis.lt sakė, kad šiose vietose per balandį praktiškai nelijo, iškrito vos 2 mm kritulių. Gegužės pradžia irgi buvo panaši. Augalai menkai vystėsi. Šiek tiek pagerino padėtį pastarosios savaitės krituliai.

„Mus kažkiek gelbėjo vėsūs orai, jeigu būtų buvę karšta, tai sausra visu grožiu būtų pasijutusi. Mano nuomone, augalams labiau pakenkė šalnos negu drėgmės trūkumas. Peržiemojusiems augalams drėgmės dar buvo, bet trūko pavasarinio atgaivinimo“, – sako I. Duoba.

Pasak jo, dėl ilgalaikio kritulių trūkumo labai nuseko kūdros, kiti vandens telkiniai. Juose vandens lygis netgi mažesnis negu įprastai būna vasaros viduryje. „Ūkiams reikia vandens purškimams, todėl baiminamasi, jeigu nelis, kad jo gali pradėti trūkti, nes purškimų sezonas dar tik įpusėjo. Lietus, kad ir negausus, mums labai pravertė, o kaip bus toliau, labai sunku prognozuoti, nes pernelyg greitai situacija keičiasi“, – kalba I. Duoba.

Apie derliaus rekordus jau nebesvajoja

Pasak jo, įvertinus esamas sąlygas, jau dabar akivaizdu, kad rajono rapsų pasėlių derlingumo potencialas tikrai sumažėjęs. Rapsų žydėjimas eina į pabaigą, tai derlingumas jau apspręstas, netgi esant ypač palankioms sąlygoms, naujų žiedų ir ankštarų jau neatsiras. Rekordinių derlingumų augintojai nebesitiki, kai kurie džiaugsis, jeigu bus bent jau kuklus vidurkis ir tai tik ten, kur  mažiau paveikė šalnos.

„Labai netolygiai šalnos paveikė pasėlius. Skirtumai jaučiami netgi kaimo ar vieno ūkio mastu. Netgi skirtingos veislės nevienodai reagavo į šalnas. Tokios permainingos augimo sąlygos išryškino tiek auginimo technologijų, tiek ir veislių skirtumus. Kai kada augintojai netgi nesupranta, kas atsitiko, kas nulėmė, kad viename lauke augalai geresni, o kitame šalia – visai prasti. Tokiomis ekstremaliomis sąlygomis pasimatė viskas, kas tik įmanoma“, – pasakoja I. Duoba.

Anot pašnekovo, kviečių derlingumą dar galima kažkiek paskatinti, o vasarojui – dar viskas priešakyje. Vasariniai augalai po sėjos daugelyje vietų sudygo gerai, nes dar ir drėgmės, ir šilumos tuo laiku pakako. Po to augimas sustojo. „Pats miežius auginu, jie nesikrūmija, šalnos „išgąsdino“, kalvose nušaldė pavienius daigus. O pupos šalnas atlaikė geriau“, – pastebi I. Duoba.  

Jo teigimu, dabar Šakių krašto pasėliams dar reikia nemažai lietaus, kad pasipildytų gruntiniai vandenys. Jeigu to neįvyks, tai gegužės pabaigoje, birželį javai dėl drėgmės trūkumo pradės atmetinėti stiebus, varpų užuomazgas, o tai turės neigiamos įtakos būsimam derliui.

Pašnekovas priduria, kad su kolegomis ūkininkais iš kitų regionų, kalbėdami apie situaciją laukuose, sutaria, kad ji pas visus nekokia, tik vaizdas skirtingas : pietuose blogiausiai atrodo augalai kalvų viršūnėse, o šiaurėje – slėniuose.