


Prienai. Ruduo ūkininkams nepagailėjo iššūkių, o permainingos oro sąlygos turėjo tiesioginės įtakos tiek javapjūtei, tiek rudeninei sėjai, rašo agroakademija.lt.
Šiuo metu rapsų pasėlių būklė vertinama kaip vidutiniškai gera – dauguma pasėlių jau pasiruošę žiemoti, teigia Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Marijampolės r. biuro augalininkystės konsultantas Modestas Stakvilevičius.
Geriausiai atrodo juostinės sėjos (strip-till) ar arimo technologijomis pasėti rapsai: augalai stiprūs, gerai įsišakniję, suformavę tvirtą skrotelę ir žemai esantį augimo kūgelį. Lapai stambūs, tamsiai žali, o pasėliai – tolygūs ir vienodos būklės.
Pasėti po skutimo, ypač vėlyvesnės sėjos rapsai, atrodo silpniau – jie turi vos 3–4 tikruosius lapelius, skrotelės dar nesusiformavusios, dygimas nevienodas. Tokie plotai šiuo metu laikomi didesnės rizikos, nes augalai gali nespėti tinkamai pasiruošti žiemai.
Paprastai rapsai iki žiemos turėtų sukaupti apie 600–700 °C teigiamų temperatūrų sumą, tačiau šiuo metu ji siekia vos apie 500 °C. Todėl itin svarbus papildomas tręšimas boru ir molibdenu, kad sustiprėtų šaknų sistema ir padidėtų augalų atsparumas šalnoms.
Tikimasi, kad dar bent savaitė ar dvi išsilaikys be šalnų – tai leistų rapsams pilnai užbaigti augimo ciklą ir geriau pasiruošti žiemojimui.
Stebimas žieminių rapsų pasėlis pasėtas rugpjūčio 20 d. Po kelių dienų iškritęs lietus sudarė palankias sąlygas dygimui, todėl augalai dabar atrodo stiprūs – pasiekę 15–16 BBCH tarpsnį, suformavę 5–6 tikruosius lapelius.
Ūkyje pasirinkta veislė Triathlon, pasižyminti vėlyvesniu žydėjimu ir lėtesniu pavasariniu augimu. Dėl šių savybių augalai pavasarį išvengė šalnų, kurios kitoms veislėms pridarė nemažai žalos.
Lauke vietomis pastebėti kopūstinės kandies židiniai, tačiau žala menka. Dėl vėsesnių ir drėgnesnių orų kenkėjo plitimas ribotas – pažeisti tik pavieniai augalai. Šaltesni orai taip pat pristabdė amarų, spragių ir cikadų vystymąsi, todėl tikėtina, kad kitąmet bus mažiau virusuotų ir fitoplazmomis pažeistų augalų.
Vėlyva sėja ir sausas dirvožemis pristabdė kviečių augimą
Kviečių sėja stebimame ūkyje prasidėjo rugsėjo 20 d., laukas Lakaja DS užsėtas rugsėjo 23 dieną, 180 kg/ha norma. Sėta tiesiogine sėja į dirvą, kuri po rapsų nuėmimo buvo sekliai suskusta, kad sudygtų pabiros. Vis dėlto po sėjos dirvoje trūko drėgmės, todėl pabiros po glifosato panaudojimo sunyko nevisiškai, kviečiai dygsta netolygiai – kai kur augalai dar tik formuoja antrą lapelį, nors pernai tuo pačiu metu jau buvo krūmijimosi tarpsnio.
Sėja vėlyva, amarų šiuo metu nėra – todėl galima tikėtis mažesnio miežių žemaūgės viruso išplitimo pavasarį.
Bendrai kviečių pasėliai atrodo silpnesni, bet tikimasi, kad šiltesnės spalio dienos leis jiems sustiprėti ir suformuoti bent kelis šoninius ūglius.
Visą straipsnį skaitykite agroakademija.lt.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Ministras A. Palionis: nuo šalnų nukentėję ūkininkai paramos sulauks lapkričio pabaigoje
2025-10-16 -
Liko mėnuo pranešti apie kontrolinių sklypų ribų pokyčius
2025-10-15 -
Kaip ir kada sodinti žieminius svogūnus?
2025-10-10
Skaitomiausios naujienos
-
Išmokų nematysi, jei gausi pensiją?
2025-10-17 -
Keturių vikšrų XXL traktorius Lietuvos laukuose
2025-09-26 -
Po didinamuoju stiklu – traktorių ir kitų žemės ūkio mašinų registracija
2025-10-09
(0)