Kaunas. Tarpinius pasėlius galima įterpti rudenį arba palikti per žiemą. Kada nauda iš augalų sukauptos biomasės didžiausia?

Tarpinio pasėlio augalų maisto medžiagų paėmimas iš dirvos ir biomasės prieaugis vyksta iki žydėjimo. Būtina stebėti ilgos dienos augalų augimą (bastutinių, ypač baltųjų garstyčių). Per anksti pasėtos garstyčios neretai labai greitai pereina į žydėjimo tarpsnį, tuomet nukenčia lapų ir šaknų masė.

Tokių augalų masėje gausu sunkiai skaidomų junginių (lignoceliuliozės), jų anglies ir azoto (C/N) santykis yra platus (> 20), be to, augalai išgarina daug drėgmės. Todėl anksti pradėjusio žydėti tarpinio pasėlio vegetaciją patartina nutraukti voluojant ar mulčiuojant.

LAMMC Žemdirbystės institute atliktų tyrimų duomenys parodė, kad įvairūs tarpiniai pasėliai skirtinguose regionuose sukaupia biomasėje nevienodą azoto (N) ir fosforo (P) kiekį. Augalų polinkis geriau pasisavinti kurią nors maisto medžiagą yra svarbi savybė, tačiau meteorologinių, dirvožemio sąlygų įtaka tarpinio pasėlio augimui yra labai stipri. Tai lemia antžeminės masės derlių, o kartu ir maisto medžiagų sukaupimą jame.

Tyrimai parodė, kad tarpinių augalų sukauptas azoto kiekis tiesiogiai koreliavo su antžeminės biomasės derliumi.

Įterpta tarpinio pasėlio augalų masė (ypač ta, kurios C/N < 15) pradeda skaidytis po 6–8 savaičių. Dėl galimo maisto medžiagų nuostolio per žiemą tarpinio pasėlio biomasę verčiau įterpti kuo vėliau rudenį sekliai skutikliu nei aparti.

Mažiausiai maisto medžiagų nuostolių yra, kai tarpinio pasėlio biomasė paliekama per žiemą nušalti ir įterpiama pavasarį arba taikoma tiesioginė sėja. Tai labai aktualu lengvesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose.

Turinčią daug sunkiai skaidomų medžiagų (peraugusią) augalų masę verta įterpti rudenį ir paskatinti jos pirminį skaidymąsi. Tai labiau tiktų sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose nei lengvesnės.

Tarpinio pasėlio masę galima palikti per žiemą stačią arba privoluoti – paguldyti. Per žiemą palikti statūs tarpinio pasėlio augalai dažnai nukenčia nuo oro sąlygų, vėjo. Išdžiūvusiuose, sausuose stiebuose išgyvena mažai mikroorganizmų, todėl pavasarį šios dalys skaidomos lėčiau. Virš sniego esančias augalų dalis dažnai veikia temperatūra, krituliai, vėjas, todėl neišvengiama anglies ir azoto nuostolių (dažniausiai dujinių).

Tarpinio pasėlio augalų masę rekomenduojama privoluoti, taip padidinant kontaktą su dirvožemiu. Volavimas skatina visišką pasėlių nušalimą, neleidžia subręsti sėkloms ir geriau išsaugo maisto medžiagas.

Tarpinio pasėlio augalų masė galėtų būti mulčiuojama rudens pabaigoje ar pavasarį, kai norima paskatinti maisto medžiagų išsiskyrimą, rekomenduojamą peraugusiai masei, arba palengvinti pavasario sėjos darbus.

Visą straipsnį apie tarpinių pasėlių įterpimą ir įtaką vasarinių kviečių derliui skaitykite čia.