Dimedium 22 05 01 Dimedium 22 05 01
Ūkis
Ūkininkės ir specialistų argumentai valdininkų neįtikina
Kėdainių r. ūkininkai Viktorija ir Jonas Švedai

Kaunas. Ūkininkai nuolat skatinami tirti bandų produktyvumą, kad pasiektų didesnį pieno ūkio ekonominį naudingumą. Tačiau Lietuvoje tiriamųjų bandų vis dar mažai, o tam priežasčių yra ne viena.

Apie tai Žemės ūkio rūmuose vakar surengta diskusija „Produktyvumo kontrolė (apskaita) – neatsiejama veisimo proceso dalis, siekiant ūkių efektyvumo.“

Gyvulių produktyvumo tyrimų (anksčiau vadinta kontrolės) nauda – neabejotina. Vertindami jos duomenis, bandų savininkai gali greičiau ir lengviau atskirti sergančias karves, nustatyti ir gydyti slaptus bei klinikinius mastitus, planuoti prevencines priemones, sumažinti karvių neproduktyvų laikotarpį ir užauginti sveikus veršelius. Pasirinkus teisingą šėrimo planą, galima išvengti medžiagų apykaitos ligų, pagerinti bandos struktūrą, padidinti karvių produktyvumą bei pieno ūkių konkurencingumą. Ūkininkai, kurie siekia didesnio ekonominio naudingumo, skatinami pradėti taikyti produktyvumo kontrolės mechanizmą.

Bioversija 22 02 02

Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) prezidentė Viktorija Švedienė – viena pažangiausių šalies ūkininkių, su vyru Jonu laikanti 8 melžiamas aukštos genetikos karves. Viktorija kol kas vienintelė Lietuvoje, karvių produktyvumą tirianti B metodu, kurio tvarka pasikeitė nuo 2019 m. spalio.

B metodas – kai tiriamosios bandos produktyvumo tyrimus vykdo ir pirminę veislininkystės apskaitą tvarko pats gyvūnų laikytojas. Anksčiau, tiriant produktyvumą B metodu, kontrolinius mėginius kas 6 mėnesius atvykdavo paimti kontrolės tyrimų asistentai, pagal naują tvarką visus kontrolinius mėginius (kiekvieną mėnesį) turi imti pats pieninių gyvūnų laikytojas.

V. Švedienė jau dvejus metus kalba apie diskriminaciją – valstybė, skirtingai negu tiriantiems bandas A ir C metodais, jai kompensacijos už produktyvumo tyrimus nemoka. Tai viena svarbiausių priežasčių, kodėl tiriančių šiuo metodu bandas daugiau neatsiranda, nors gyvulių veisėjai įdėjo daug pastangų, kad šis metodas būtų įteisintas.

„Neprašau, kad valstybė kompensuotų mano darbą – mėginių paėmimą, to negali būti. Bet kodėl man nekompensuojama ir už prietaiso kalibravimą, tyrimą, logistiką, kaip yra tiriant bandas kitais metodais? Jeigu bandos produktyvumo tyrimus atlieku veislininkystės tikslais, man turi būti kompensuojama kaip ir kitiems ūkininkams“, – jau ne pirmą kartą šį klausimą kelia V. Švedienė, tačiau patikinimo, kad tvarka pasikeis, ir šįkart nesulaukė.

Vienos karvės produktyvumo tyrimo išlaidos metams sudaro 13,62 Eur – tai mėginio ištyrimas ir indelių bei konservantų kaina. Kalibravimo mokestis kainą padidina iki 19,32 Eur. Šias išlaidas valstybė kompensuoja tik A ir C metodais bandas tiriantiems ūkininkams.

Tačiau pačiu tyrimu ji labai patenkinta, bandos produktyvumo tyrimas, pasak V. Švedienės, duoda daug naudos ūkiui.

Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėjas Arūnas Šileika teigia, kad, pagal valstybės pagalbos taisykles, turi būti atliekama paslauga, o B metodo atveju paslauga, jo požiūriu, neatliekama.

Tačiau VMVT Veislininkystės skyriaus vadovė Dalia Laureckaitė-Tumelienė nesutiko su tokiu požiūriu: „Paslauga yra teikiama, yra tretieji asmenys, kurie atlieka pieno tyrimus, prietaiso kalibravimą, ne pati ūkininkė tai daro. Be to, veisimo programa įpareigoja ūkininkus vykdyti produktyvumo tyrimus, tai ne paties ūkininko sugalvojimas. Todėl B metodo išlaidos, mano, manymu, turėtų būti kompensuojamos.“

LGVA direktorius, ŽŪR Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komiteto pirmininkas dr. Edvardas Gedgaudas svarstė, kad gal galima B metodą pervadinti C nuliniu (C0) ir tuomet būtų galima kompensuoti ūkininkų išlaidas, o tai paskatintų daugiau mažų ūkių tirti bandas.

Tačiau A. Šileikos pritarimo nesulaukta, nes, jo manymu, „reikia viską aprašyti, kad būtų užtikrintas duomenų tikslumas“. Ne tik V. Švedienei sunku suvokti, kodėl ūkininkas turėtų teikti netikslius duomenis – juk tų duomenų jai reikia pačiai.

O ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis tokius svarstymus apskritai pavadino paranoja: „Nejaugi ūkininkė pati save apgaudinės? Ne, nes jai pačiai labiausiai reikia tikslių duomenų. Valstybė privalo išlaidas jai kompensuoti kaip ir visiems kitiems tame procese dalyvaujantiems subjektams. Galų gale tą diskriminaciją reikia baigti.“

Per dvejus metus ši problema nebuvo išspręsta, galbūt pagaliau ledai pajudės? Nes tiriamųjų bandų Lietuvoje yra gerokai per mažai. Pasak „Pieno tyrimų“ direktorės Laimos Urbšienės, 2021 m. buvo tik 56 proc. tiriamųjų karvių (130 613 iš 234 345 viso karvių skaičiaus). Kai kuriose kitose šalyse jų yra ir 80, ir 90 procentų.

2020 m. šie skaičiai buvo 55 proc. (133 748 iš 241 847), bet, kaip pastebėjo L. Urbšienė, karvių šalyje mažėja greičiau, negu didėja tiriamųjų skaičius.

2020 m. vidutinis pieno kiekis Lietuvos ūkiuose buvo 6 561 kg – gerokai didesnis negu pasaulinis vidurkis, nes yra šalių, kur melžiama vos kelis šimtus kg pieno iš karvės. Tačiau nuo ES vidurkio  (7 647 kg) Lietuva atsilieka. Kontroliuojamų (tiriamųjų) bandų produktyvumas daug aukštesnis – 8 261 kg ir tai jau aukščiau pasaulinio vidurkio.

Pieno kiekio tyrimų tikslumas – dar viena problema, dėl kurios ūkininkai skundžiasi, o kiti ir atsisako tirti bandas. Apie tai jau yra kalbėjusi ūkininkė Ieva Stanienė, kuri atsisakė produktyvumo kontrolės, o dabar problemą iškėlė ir Robertas Rudys.

E. Gedgaudo teigimu, netikslūs pieno kiekio duomenys – problema, nes jie naudojami statistikai, bulių vertinimui ir t. t. Jis pastebėjo, kad pieno kiekio netikslumai fiksuojami nepriklausomai nuo tyrimo metodo.

ŽŪIKVC Veislinių gyvulių apskaitos skyriaus vadovas Darius Valkauskas tikino, kad netikslūs duomenys nėra masinis reiškinys, tačiau sutarta vasarį problemą svarstyti ir spręsti mažesniame rate. Pagalbą pažadėjo ir „Pieno tyrimai“.

Autorius: Dovilė Šimkevičienė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ką manote apie rengiamą interpeliaciją žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui?
Visos apklausos