Kaunas. Lietuvos žemės ūkis vis labiau remiasi užsienio darbo jėga. Naujausi duomenys rodo ryškų lūžį: per metus trečiųjų šalių piliečių skaičius žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje išaugo beveik tris kartus.

Ekspertai ir ūkininkai sutaria – tai ne atsitiktinis svyravimas, o aiškus signalas, kad vietinės darbo jėgos kaime nebeužtenka.

Pagal darbdavių teikiamus pranešimus apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius, šių metų balandžio 1-ąją žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje dirbo 3 140 trečiųjų šalių piliečių. Prieš metus tuo pačiu metu jų buvo 861. Per metus šis skaičius padidėjo beveik tris kartus.

Dvigubai išaugo ir Lietuvoje įdarbintų Europos Sąjungos piliečių skaičius – nuo 265 iki 574.

Daugiausia šiame sektoriuje dirbančių užsieniečių atvyko iš Ukrainos – apie 1,6 tūkst. Taip pat reikšmingą dalį sudaro Baltarusijos piliečiai (500), Lenkijos (200), Indijos ir Latvijos piliečiai (po 100).

Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį į Lietuvos žemės ūkį atvyko dirbti 1 393 trečiųjų šalių piliečiai. Pernai tuo pačiu laikotarpiu jų buvo vos 96. ES piliečių per tą patį laikotarpį įdarbinta 143, kai pernai – tik 18.

Šie skaičiai rodo ne tik augantį darbdavių poreikį, bet ir gilėjančią vietinės darbo rinkos problemą – kaime vis sunkiau rasti žmonių, norinčių dirbti fiziškai sunkesnius darbus.

Labiausiai trūksta mechanizatorių ir gyvulių prižiūrėtojų

Daugiausia užsieniečių įsidarbina vidutinės kvalifikacijos darbuose – tokių šių metų pirmąjį ketvirtį buvo apie 900. Dar 400 dirbo nekvalifikuotus darbus, o apie 200 pradėjo aukštos kvalifikacijos darbus.

Užimtumo tarnybos duomenimis, populiariausios profesijos: sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai (300), rankomis dirbantys pakuotojai (162), mėsininkai ir žuvų darinėtojai (77), virėjai (54), krovikai (39).

Didžiausias augimas fiksuotas tarp kvalifikuotų darbininkų bei įrenginių ir mašinų operatorių – kiekvienoje grupėje jų įsidarbino maždaug po 400 daugiau nei pernai.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos ir Žemės ūkio tarybos pirmininkas, Prienų rajono ūkininkas Jonas Vilionis sako, kad užsienio darbuotojai tampa būtinybe.

„Lietuvoje nėra kam dirbti. Trūksta melžėjų, mechanizatorių. Žmonės iš kaimų išsilakstę, kai kurių kaimų tik pavadinimai likę“, – sako jis.

Pasak J. Vilionio, Lietuvos ūkiuose jau dirba nemažai ukrainiečių, samdomi darbuotojai iš Bulgarijos, tvarkomi dokumentai indams.

„Užsieniečių samdymas didelių problemų nekelia. Migracijos departamente darbo leidimų ir kitų dokumentų tvarkymas vyksta gana sklandžiai. O ir patys užsieniečiai dirba noriai, vienam jų reikia savaitės, kitam – dviejų apsiprasti ir įgusti“, – teigia J. Vilionis.

Jis jau turi užsieniečių įdarbinimo patirties – jo pienininkystės ūkyje, viename stambiausių Prienų rajone, yra dirbę ukrainiečiai, uzbekistaniečiai, šiuo metu tvarkomi dokumentai dviem indams įdarbinti.

J. Vilionio teigimu, jam paprasčiausia dirbti su ukrainiečiais dėl vienodo mentaliteto ir lengvesnio bendravimo rusų kalba.

Tarp sezoninių darbuotojų užsieniečių mažai

Nors įprasta manyti, kad didžiausias darbuotojų, tarp jų ir užsieniečių, poreikis žemės ūkyje yra sezoniniams darbams, statistika rodo ką kita.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Užimtumo tarnyba išdavė 307 leidimus dirbti sezoninį darbą, tačiau tik 10 jų buvo susiję su žemės ūkiu.

Užimtumo tarnybos duomenimis, žemės ūkyje užsieniečiai sezoniniam darbui paprastai įdarbinami konkrečioms funkcijoms, susijusioms su kasdienėmis ūkio veiklomis.

Tarp dažniausių profesijų ir darbo funkcijų yra braškių augintojai (šiemet įdarbinti 3), pagalbiniai augalininkystės ūkio darbininkai (2), pagalbiniai sodininkystės ir daržininkystės ūkio darbininkai (2), taip pat pagalbiniai mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkai (2). Pasitaiko ir pavienių atvejų, pavyzdžiui, žirgų auginimo srityje.

Pagal sezoninių darbų tipus vyrauja žemės ūkiui būdingų paslaugų ir derliaus apdorojimo veikla taip pat mišrusis žemės ūkis.

Tai rodo, kad dauguma užsieniečių į Lietuvą atvyksta ne trumpam sezonui, o ilgesniam darbui gyvulininkystės, logistikos ar perdirbimo grandyse.

Dokumentai – ne kliūtis, jei darbdavys tvarkingas

Nuo 2025 m. sausio įsigaliojus Užimtumo tarnybos įstatymo pakeitimams, darbdaviai į Užimtumo tarnybą dėl leidimų kreipiasi tik tada, kai darbuotoją samdo sezoniniam darbui arba priima komandiruotus trečiųjų šalių piliečius.

Leidimas sezoniniam darbui dažniausiai išduodamas per septynias darbo dienas. Nurodytas terminas gali būti ilgesnis, jei pateiktą prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus reikia papildyti ir /ar patikslinti.

Ilgalaikiam darbui visi dokumentai tvarkomi Migracijos departamente.

Vis dėlto praktikoje pasitaiko trikdžių. „Sodros“ ar PVM mokesčių nesumokėjęs ūkininkas praranda galimybę įdarbinti užsienietį. Jei neatsiskaitai su valstybe, leidimo neduoda“, – pabrėžia J. Vilionis, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad įdarbinant darbuotojus iš skirtingų šalių, skiriasi reikalavimai ir dokumentų tvarkymas.

Kita dažna problema – vėluojančios vizos. Net gavus leidimą dirbti, Migracijos departamento ar diplomatinių atstovybių sprendimai gali sustabdyti darbuotojo atvykimą.

J. Vilionis mini ir nesėkmingų tarpininkavimo atvejų, kuriems įtakos turi pasikeitusi užsieniečių iš tam tikrų šalių įdarbinimo tvarka. „Sumokėjau firmai 500 eurų, kad iš Azerbaidžano atvežtų darbuotoją. Praėjo pusė metų, darbuotojo nėra, tad pinigai nuplaukė“, – pasakoja jis.

Beje, Lietuvos pieno gamintojų asociacija ir Žemės ūkio taryba bendradarbiauja su keliomis įdarbinimo įmonėmis, padedančiomis ūkininkams įvairiose šalyse surasti reikiamą darbuotoją ir susitvarkyti būtinus dokumentus užsieniečiams mūsų šalies ūkiuose įdarbinti.

Ūkininkai: be užsieniečių neišsiversime

Šilalės rajono ūkininkas Egidijus Gečas kol kas dar išsiverčia su vietiniais žmonėmis, tačiau ateitį vertina atsargiai.

„Jaunimas iš kaimų išsilakstęs. Dauguma dirbančių – vyresnio amžiaus, sveikata ne ta. Neišvengiama ir atvejų, kai piktnaudžiaujama nedarbingumo pažymėjimais. Ypač trūksta darbo jėgos gyvuliams prižiūrėti“,– sako jis.

Ūkininkas jau pradėjo dokumentų tvarkymą dėl dviejų darbuotojų iš Indijos. „Apie tris savaites laukiame leidimų. Kol kas viskas juda, bet kiek dar užtruks – neaišku“, – teigia E. Gečas.

Užsieniečiai tampa ilgalaike žemės ūkio dalimi

Migracijos departamento duomenimis, šiemet Lietuvai nustatyta 24 706 užsieniečių darbo kvota. Daugiau nei pusė jos dar neišnaudota, tačiau jau dabar nagrinėjama beveik 4 tūkst. prašymų dėl leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu.

Tai rodo aiškią tendenciją: užsieniečiai tampa nuolatine darbo rinkos dalimi ten, kur vietinės darbo jėgos nepakanka. Lietuvos žemės ūkis pamažu pereina į naują etapą: užsienio darbuotojai čia tampa ne laikinu problemos sprendimu, o būtina sektoriaus išlikimo sąlyga. Jei kaimo tuštėjimo tendencijos nesikeis, artimiausiais metais ši priklausomybė tik stiprės.