Lietuvos žemės ūkio sektoriui šiandien itin svarbi kartų kaita. Dalis ūkininkų artėja prie pensinio amžiaus, todėl jaunų žmonių įsitraukimas į žemės ūkį tampa vienu svarbiausių ilgalaikio sektoriaus tvarumo veiksnių. 

Būtent tam skirta Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinė priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, padedanti pradedantiems ūkininkams kurti konkurencingus ir modernius ūkius.

Kaip pabrėžia Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus patarėja Sigutė Mečkovskienė, ši priemonė yra viena svarbiausių, skatinančių kartų kaitą Lietuvos žemės ūkyje.

„Priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ suteikia finansinį pagrindą investicijoms, modernizacijai ir inovacijų diegimui, todėl jaunieji ūkininkai dažniau kuria konkurencingus ir tvarius ūkius. Kartu ši parama prisideda ir prie regionų gyvybingumo stiprinimo – jaunų šeimų įsikūrimas kaime palaiko vietos ekonomiką, darbo vietas bei bendruomenių aktyvumą“, – paramos priemonės svarbą pabrėžia S. Mečkovskienė.

Pasak specialistės, jaunieji ūkininkai dažniau renkasi pažangius, aplinkai draugiškus sprendimus, skaitmenizaciją ir inovacijas, taip didindami viso sektoriaus atsparumą ateities iššūkiams. Tad ši priemonė svarbi ne tik žemės ūkio konkurencingumui, bet ir ilgalaikei kaimo socialinei, taip pat ekonominei plėtrai.

Paraiškos priimamos tik vieną mėnesį

Jaunieji ūkininkai, planuojantys pradėti veiklą, jau gali ruoštis kitam paraiškų etapui. Paraiškos pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ bus priimamos birželio 1–30 dienomis.

Parama skirta ne vyresniems kaip 40 metų fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie pirmą kartą registruoja ūkį ir tampa jo valdytojais.

Paraišką galima pateikti tik per pirmuosius dvejus metus nuo ūkio ar valdos įregistravimo pareiškėjo vardu. Praėjus šiam laikotarpiui, pretenduoti į paramą nebegalima.

Parama neskiriama, jei ūkis faktiškai nėra kuriamas iš naujo, o tik perimamas, pavyzdžiui, iš sutuoktinio jį perregistruojant. Taip pat ji netaikoma, jei naudojami tie patys žemės sklypai, už kuriuos sutuoktinis jau buvo gavęs paramą pagal šią priemonę ankstesniu laikotarpiu (įskaitant 2014–2020 m. laikotarpį).

Lengvatinės paskolos – palankesnės sąlygos jaunam verslui

Pagal šią priemonę jauniesiems ūkininkams teikiamos ne tik dotacijos, bet ir lengvatinės paskolos. Vienam jaunajam ūkininkui gali būti skiriama iki 60 000 Eur paramos, suteikiant galimybę gauti ir lengvatinę paskolą, todėl bendra finansavimo suma gali siekti iki 100 000 eurų.

Kaip aiškina S. Mečkovskienė, paskolų sąlygos yra gerokai palankesnės nei rinkoje. Lengvatinės paskolos palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai: 40 proc. paskolos daliai taikoma 5 proc. finansų tarpininko marža ir 6 mėn. EURIBOR, o likusiai 60 proc. paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos. Tokios sąlygos leidžia jauniesiems ūkininkams lengviau pradėti veiklą ir įgyvendinti suplanuotas investicijas.

Parama gali padengti iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų ir būti skirta tiek žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklai, tiek ūkyje užaugintos ar pagamintos produkcijos perdirbimui (įskaitant pirminį perdirbimą).

Už paramos lėšas galima finansuoti naujas ar naudotas investicijas, būtinas ūkio veiklai vykdyti: žemės ūkio techniką; technologinę ir kompiuterinę įrangą; transporto priemones; ūkinius gyvūnus; daugiamečius augalus; statinių statybą; infrastruktūros įrengimą; projekto rengimo ir administravimo paslaugas; taip pat kitas su verslo plano įgyvendinimu susijusias išlaidas.

Paramos mastai kasmet auga

Jaunųjų ūkininkų susidomėjimas parama pastaraisiais metais sparčiai didėja. Statistikos duomenys rodo nuoseklų tiek patvirtintų projektų, tiek skirtos paramos augimą.

ŽŪM duomenimis, 2023 m. buvo patvirtinti 107 jaunųjų ūkininkų projektai, kuriems skirta 6,36 mln. Eur. 2024 m. projektų skaičius išaugo iki 258, o paramos suma siekė 15,30 mln. Eur. O štai pernai patvirtinti jau 373 projektai už 22,14 mln. Eur, nors dotacijai gauti pateiktos 495 paraiškos.

Šie skaičiai rodo ne tik didėjantį jaunų žmonių susidomėjimą ūkininkavimu, bet ir augantį pasitikėjimą valstybės bei Europos Sąjungos paramos priemonėmis.

Svarbiausia – aiškus planas ir pasirengimas

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), analizuodama jaunųjų ūkininkų patirtis, pabrėžia, kad vienas svarbiausių sėkmės veiksnių – kokybiškai parengtas verslo planas ir atsakingas pasiruošimas.

Tai patvirtina ir Panevėžio rajono jaunojo ūkininko Kastyčio Šarkano patirtis. Anot jo, rengiant paraišką jam itin padėjo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai – kartu buvo parengtas verslo planas, įvertintos investicijos ir suplanuoti ūkio plėtros žingsniai. 

„Tiesą sakant, kažin ar savo jėgomis būčiau teisingai parengęs verslo planą, arba tam būtų reikėję skirti be proto daug laiko“, – specialistų svarbą rengiant paraišką pripažįsta jaunasis ūkininkas.

Jaunasis ūkininkas pasirinko ekologinės pienininkystės kryptį, kuriai plėtoti pagal panaudos sutartis planuoja pasinaudoti ūkininkaujančių tėvų turima infrastruktūra. Gauta parama leido įsigyti reikalingų žemės ūkio padargų ir sustiprinti ūkio techninę bazę. Siekdamas kurti didesnę pridėtinę vertę, žaliavinį pieną žada pats ir perdirbti.

Vis dėlto, kaip pripažįsta pats ūkininkas, veiklos pradžioje tenka susidurti ir su praktiniais klausimais, kuriuos svarbu įvertinti dar planuojant investicijas. Vienas jų – papildomo finansavimo užtikrinimas. Pasak K. Šarkano, tokiose situacijose ypač svarbus šeimos palaikymas.

Tam tikrų korekcijų pareikalavo ir pasikeitę reikalavimai planuojamai pieno perdirbimo veiklai. Iš pradžių buvo planuota perdirbimą vykdyti jau turimose patalpose, tačiau pasikeitus teisės aktų nuostatoms tenka ieškoti kitų sprendimų. 

Pasak ūkininko, tai reiškia papildomas investicijas, todėl šiuo metu pasirinktas atsargesnis kelias – pirmiausia stiprinti pagrindinę ūkio veiklą ir stebėti situaciją dėl galimų pokyčių ateityje.

Specialistų teigimu, tokios patirtys rodo, kad jaunųjų ūkininkų parama tampa realiu postūmiu kuriant gyvybingus ūkius regionuose, tačiau kartu svarbu iš anksto įvertinti įvairius praktinius aspektus, konsultuotis su specialistais ir lanksčiai planuoti investicijas.

Kas lemia projekto sėkmę?

Projektai vertinami pagal pirmumo balus, kurie atspindi ūkio kokybę ir tvarumą. Daugiau galimybių gauti paramą turi ekonomiškai pagrįsti, didesnės pridėtinės vertės ūkiai; modernizaciją ir inovacijas diegiantys projektai; ūkiai mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse; ekologiniai, mišrūs ar perdirbimo veiklą plėtojantys ūkiai. 

Norint gauti paramą, būtina parengti aiškų ir pagrįstą verslo planą. Vienas svarbiausių rodiklių – valdos ekonominis dydis (VED), kuris iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos turi siekti ne mažiau kaip 12 000 ir ne daugiau kaip 70 000 Eur.

Taip pat keliami reikalavimai pajamoms – jos turi būti gaunamos iš žemės ūkio veiklos ir sudaryti ne mažiau kaip 75 proc. nustatytos VED reikšmės.

Parama – ne tik pradžiai, bet ir ilgalaikei plėtrai

Svarbu prisiminti, kad parama galutinai išmokama tik tinkamai įgyvendinus verslo planą. Tad jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemonė yra ne tik finansinė pagalba veiklos pradžiai, bet ir ilgalaikė investicija į tvarių, konkurencingų bei modernių ūkių kūrimą Lietuvoje.

Specialistai ragina jaunus žmones, svarstančius apie ūkininkavimą, ruoštis iš anksto, domėtis galimybėmis ir aktyviai konsultuotis – tai padeda ne tik sėkmingai gauti paramą, bet ir tvirčiau pradėti savo kelią žemės ūkyje.