Basf A1 2024 10 11 Basf m1 2024 10 11
Ūkis
Tarpiniai pasėliai – maisto medžiagų saugykla

Kaunas. Kaip užauginti visavertį posėlinį tarpinį pasėlį? Ar toks pasėlis pateisins ūkininko lūkesčius, parodo augalų masės derlius.

Derlių savu ruožtu lemia daugelis veiksnių: pasirinkti augalai (mišiniai), meteorologinės ir dirvožemio sąlygos, taikoma agronominė praktika (sėjos laikas ir būdas, technologijų intensyvumas ir kt.).

Tyrimai parodė, kad tarpinio pasėlio augalų masė ir joje sukauptas maisto medžiagų kiekis, skaidymosi intensyvumas (jis priklauso nuo anglies ir azoto santykio C:N) kasmet gali skirtis.

Bioversija m7 2024 11 01

Tarpinio pasėlio derlius ir jame sukauptos maisto medžiagos glaudžiai tarpusavyje susiję. Pagrindiniai veiksniai, ribojantys tarpinio pasėlio augalų antžeminės masės augimą, yra drėgmės trūkumas ir staigus vidutinės paros temperatūros mažėjimas (kai minimali paros temperatūra nukrinta žemiau nei +10 °C).

Daugelį augalų taip pat neigiamai veikia trumpėjančios dienos ir saulės apšvietimo trukmė. Vokietijos ūkininkai naudojasi tokia taisykle: viena liepos mėnesio vegetacijos diena = vienai rugpjūčio vegetacijos savaitei = visam rugsėjo vegetacijos mėnesiui. Todėl labai svarbu kuo anksčiau pasėti tarpinį pasėlį.

Bastutinių ir miglinių šeimų augalams augti labai svarbus azotas. Šių šeimų augalai yra pagrindiniai laisvo N surinkėjai iš dirvos ir saugotojai nuo jo išsiplovimo rudens laikotarpiu. Po pagrindinio pasėlio derliaus nuėmimo dirvoje daug N lieka šiais atvejais:

  • naudojant dideles mineralinių azoto trąšų normas,
  • tręšiant papildomai (ypač vėlesniais tarpsniais),
  • užsitęsus pavasarinėms sausroms (balandžio pabaigoje–gegužę),
  • tręšiant organinėmis trąšomis.

Ankstesnių tyrimų duomenimis, posėlinės baltosios garstyčios viršutiniame dirvožemio sluoksnyje (0–40 cm) mineralinio N kiekį sumažino 52 proc., gilesniame (40–80 cm) sluoksnyje – 65 proc. Augalų parinkimas su giliai į poarmenį prasiskverbiančiomis šaknimis (pvz. šakniniai ir pašariniai ridikai, rapsai), ankstyva jų sėja yra efektyvi priemonė surinkti laisvam N iš dirvos.

Tarpinio pasėlio augalų maisto medžiagų (P, K, Mg, Ca ir kt.) pasisavinimas didėja:

  • ankstinant jų sėją,
  • sėjant į tinkamai paruoštą dirvą,
  • pasirenkant imlesnes maisto medžiagoms augalų rūšis,
  • augant palankiomis aplinkos sąlygomis (svarbu dirvožemio drėgmė ir temperatūra).

Gerai išsivystęs tarpinis pasėlis (apie 120 cm aukščio) gali sukaupti antžeminėje masėje apie 80–120 kg/ha N ir panašiai tiek pat kalio.

Visą publikaciją rasite čia.

Šaltinis: žurnalas „Mano ūkis“
Autorius: Dr. Aušra Arlauskienė, LAMMC ŽI Joniškėlio bandymų stotis ir Dr. Regina Repšienė, LAMMC ŽI Vėžaičių filialas
Gudinas -  23 06 14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kiek jūsų ūkyje yra nuosavos ir nuomojamos žemės?
Visos apklausos