Basf 2024 04 24 A1 Basf 2024 04 24 m1
Ūkis
Svarbūs klausimai apie tręšiamuosius produktus
Asociatyvi Pixabay nuotr.

Vilnius. Valstybinė augalininkystės tarnyba pateikia atsakymus į dažnai žemdirbių užduodamus klausimus apie tręšiamuosius produktus.

Kuriuos trąšų sertifikatus ar specifikacijas būtina turėti? Kokios formos jie turi būti? Kaip žinoti, kad trąšos tinkamos naudoti? Ar privaloma turėti sertifikatus ar specifikacijas ir sulfatams / mikroelementams, kurie naudojami purškimui per lapus, ar tik mineralinėms trąšoms?

Techninius dokumentus (akredituotos laboratorijos tyrimo protokolus, saugos duomenų lapus, etiketes ar informacinius dokumentus) privalo turėti tręšiamųjų produktų gamintojai / importuotojai / platintojai, o tręšiamųjų produktų naudotojai turi teisę šių dokumentų prašyti pardavėjo, tačiau šių dokumentų turėti neprivaloma.

Bioversija 2024 04 26 m7

Naudoti leidžiama tik tręšiamuosius produktus, kurie įtraukti į Identifikavimo sąrašą arba paženklinti CE žymeniu. Identifikavimo numeris arba CE žymuo nurodomi tręšiamojo produkto etiketėje.

Jei tręšiamojo produkto specifikacijos atitinka specialiuosius saugos ir kokybės reikalavimus nustatytus Identifikavimo sąraše, laikoma, kad tręšiamasis produktas įtrauktas į Identifikavimo sąrašą.

Kokiu teisės aktu vadovautis tręšiant iki 2 ha mišrų uogyną?

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 3D-332 „Dėl Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašas taikomas žemės ūkio veiklos subjektams, tręšiantiems 10 ha ir daugiau, o tręšiantiems gyvūninės kilmės ir medienos kuro pelenais – 0,01 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų.

Ar reikia PPIS pildyti duomenis tręšiant 1 ha plotą?

Jei tręšiate 1 ha plotą, pildyti trąšų apskaitos žurnalo PPIS nereikia.

Jei, tarkime, yra du ūkiai ir tėvas sūnaus laukus patręšia savo lėšomis, kuris iš jų turi pildyti trąšų žurnalą?

PPIS sistema prisijungus per el. bankininkystę leidžia matyti tik jūsų deklaruotus laukus, todėl informacija PPIS apie laukuose panaudotus tręšiamuosius produktus pildoma to asmens, kurio laukuose tręšiamieji produktai panaudoti. Jei tėvas sūnaus laukus patręšė savo trąšomis, informaciją PPIS apie panaudotus tręšiamuosius produktus turi pateikti sūnus, prisijungęs per savo el. bankininkystę prie PPIS. Taip pat rekomenduojame sudaryti laisvos formos sutartį, kad kontrolės institucijai būtų aišku, kur tėvo nupirktos trąšos buvo panaudotos.

Ar karstinėse vietovėse galima naudoti skystas trąšas (KAS)?

Šiaurės Lietuvos karstiniame regione skystąsias trąšas naudoti draudžiama.

Jei ūkis dirba iki 10 ha, aprašas ūkiui netaikomas, tai ką tikrinsite tokiame ūkyje, nes ūkis yra bendrame planuojamų tikrinti ūkių sąraše?

Ūkiai iki 10 ha taip pat gali būti tikrinami, nes yra reikalavimų, taikomų visiems žemės ūkio subjektams. Pavyzdžiui, reikalavimas naudoti tik tuos tręšiamuosius produktus, kurie įtraukti į Identifikavimo sąrašą ar paženklinti CE žymeniu, arba reikalavimas turėti tręšimo planą, jei yra tręšiama 0,01 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus medienos kuro ar gyvūninės kilmės pelenais.

Ar Augalininkystės tarnybos specialistai  ūkyje tikrindami trąšų naudojimą ir sandėliavimą taip pat tikrina ir trąšų įsigijimo dokumentus?

Taip. Tikrinami įsigytų ir panaudotų tręšiamųjų produktų kiekiai, taip pat sandėlyje esančių tręšiamųjų produktų likučių kiekiai.

Ar reikia turėti trąšų pirkimo dokumentus, nes etiketes kartu su tuščiomis pakuotėmis išmetame. Ar užtenka tik pirktų produktų sąskaitos?

Tokio reikalavimas kaupti panaudotų tręšiamųjų produktų etiketes nėra:  tikrinimą atliekančiam specialistui reikia pateikti tik tręšiamųjų produktų įsigijimo dokumentus.

Ar galima PPIS sistemoje keisti srutose arba mėšle esančių NPK medžiagų kiekius, nes jie gali skirtis nuo ūkio galvijų srutų ir mėšlo tyrimais nustatytų NPK kiekių?

PPIS sistemoje yra galimybė pasirinkti vieną iš kelių tinkamų mėšlo pozicijų. Jei nerandate tinkamo pasirinkimo, sistemoje galite sukurti naują tręšiamąjį produktą ir įrašyti turimą informaciją apie NPK kiekius.

Jei laukas patenka į vandens pakrančių apsaugos zoną ir ribojamas N ir P kiekis į hektarą, šis reikalavimas taikomas naudojant tik organines ar / ir mineralines trąšas?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 str. 4 punktu, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama per metus į vieną hektarą dirvos įterpti daugiau kaip 80 kg azoto ir 15 kg fosforo veikliosios medžiagos. Šis reikalavimas galioja tręšiant tiek organinėmis, tiek mineralinėmis trąšomis.

Šaltinis: VAT
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kaip vertinate dabartinę ūkio finansinę padėtį?
Visos apklausos