Jurbarko r. Manto Zubricko negąsdina pieno rinkos svyravimai, todėl nuolat investuoja į ūkį ir jį plečia. „Nežinau, kas turėtų atsitikti, kad atsisakyčiau melžiamų karvių“, – sako jaunas ūkininkas. 

Manto Zubricko pastangos puoselėti pieno ūkį neliko nepastebėtos – tapo konkurso „Metų ūkis 2024“ nugalėtoju Jurbarko rajone. Tai – visos darbščios šeimos darbo įvertinimas.

„Būti pastebėtam smagu, ypač, kai to visai nesitiki“, – sako Mantas. Šis įvertinimas jam reikšmingas ir dėl mamos atminimo – 2021-aisiais ji tapo šio konkurso nugalėtoja ir tais pačiais metais jos gyvybę pasiglemžė liga.

Manto komanda – žmona Inga ir brolis Rytis, taip pat augančios dukros: Guodai eina dvylikti, Rasai – dešimti.

Ūkininkas 2020 m. pasistatė naują 155 vietų melžiamų karvių fermą (su mintimi apie plėtrą), o dabar šalia kyla naujutėlaitė veršidė. 

Inga Zubrickienė sako, kad vyras visais atvejais yra išskirtinai pozityvus ir gyvenime tai labai praverčia. „Nereikia bijoti, reikia veikti, nes jei sėdėsi rankas sudėjęs, nieko nebus“, – požiūrį išsako M. Zubrickas, investuojantis į gyvulių laikymo sąlygas, technologijas, genetiką.

Pagrindines pajamas ūkis gauna iš pieno, dar šiek tiek jų prideda mėsai auginami pieniniai buliai. Žemės užtenka tik pašarams užsiauginti.

Buliukus peni mėsai

Mantas, padėjęs tėvams kurti pieno ūkį, vėliau įkūrė savo, o po mamos mirties perėmė jos ūkį su visais įsipareigojimais. „Iš pradžių buvo sunkiau, bet greitai grįžome į vėžes ir dirbame toliau“, – sako jis.

Ūkyje yra daugiau kaip 200 galvijų – melžiamų karvių ir prieauglio. Telyčias palieka bandos plėtrai ir pakaitai, o buliukus peni mėsai. „Buliukai – tarsi ūkio taupyklė“, – šypteli Mantas.

Jo įsitikinimu, parduoti 2–3 savaites paaugintų ir girdytų veršelių neverta, geriau 1,5–2 metus penėti – pašarų užtenka, yra kur laikyti, tad ir pieniniai buliai sukuria pridėtinę vertę. O papildomo darbo ūkininkas nesureikšmina – pašerti 20 ar 40 bulių jam su broliu vieni niekai.

Karves melžia 12 vietų modernioje aikštelėje, kuri kol kas tenkina ūkio poreikius. Kol neturėjo naujos melžiamų karvių fermos, gyvuliai, anot Manto, buvo išskirstyti per kelis viso kaimo tvartus – tada buvo daug juodo darbo. Moderniame šalto tipo tvarte darbas tapo daug lengvesnis.

Produktyviai bandai smogė liga

Spartesnę ūkio plėtrą pernai pristabdė bandą užklupusi klostridiozė, kurią sukėlė Clostridium botulinum bakterija, galinti gaminti botulino toksiną. Mantas sako, kad užkratas pateko su pirktais gyvuliais. Nuo šios bakterijos nėra Lietuvoje registruotos vakcinos, jai įvežti reikia leidimo.

„Tai ne vien mano ūkio problema, bet kiti ūkininkai nelinkę kalbėti apie tai, nes nenori tirti gyvulių dėl šios bakterijos – tyrimai atliekami tik Vokietijoje. Lietuvoje tiriama tik Clostridium perfringens, nuo kurios yra ir registruota vakcina“, – paaiškina problemą ūkininkas.

Jis jau turi sutartį su veterinarijos įmone, veterinarijos gydytojas į ūkį atvyksta kas savaitę. „Man veterinaras yra kaip šeimos gydytojas. Jam galiu paskambinti visada, kai tik iškyla klausimų“, – sako Mantas. Tokia gyvulių priežiūra pasiteisina ir atsiperka – padidėjo primilžis, karvės geriau apsisėklina, mažiau problemų po veršiavimosi.

Vidutinis karvių dienos produktyvumas dar pernai buvo 31 l arba apie 9,4 t per laktaciją. Bet užklupusi klostridiozė sumažino primilžį, nes gaišo produktyviausios 2–3 laktacijos karvės. Dabar bandoje maždaug pusė karvių yra pirmaveršės, kurios dar nepasiekė produktyvumo piko. Šiemet vidutiniškai iš karvės melžiama apie 26 l pieno per dieną (iki 8 t per metus). Per parą primelžiama 1,7 t pieno.

„Pinigai uždirbami“, – įsitikinęs gyvulių augintojas. Ir žingsnis po žingsnio, apgalvotai daro tai, kas būtina. Matyt, inžinerinis mąstymas veikia, nes po mokyklos buvo pasirinkęs žemės ūkio inžinerijos studijas. Tik pritrūko laiko joms užbaigti – įkūręs ūkį nėrė į jį visa galva.

Visą straipsnį skaitykite balandžio mėn. žurnale „Mano ūkis“.