Akademija (Kėdainių r.). Rapsų laukus nualino pavasarinės šalnos. Lengvose žemėse pasėti žieminiai kviečiai jau gelsvo atspalvio dėl drėgmės trūkumo, augalai gali pradėti atmetinėti stiebus.

Vasarojuje drėgmės dar užtenka, augalų šaknys aplipusios dirvožemiu. Tai rodo, kad augalai maitinasi, rašo agroakademija.lt

Žieminių kviečių būklė

LŽŪKT dinaminių stebėjimų duomenimis, Lietuvos rajonuose žieminių kviečių vyraujantis tarpsnis yra BBCH 31 (apčiuopiamas pirmasis stiebo bamblys).

Atsėliuotuose, minimalaus žemės dirbimo ir jautrių veislių pasėliuose aptinkama kviečių dryžligės. Ji pažeidė 39 proc. stebimų pasėlių, 4–64 proc. augalų, ligos intensyvumas nedidelis (0,03–0,43 proc.).

Tankiuose, vešliuose pasėliuose rasta miltligės. Jos užfiksuota 7 proc. stebimų pasėlių, pažeista 12–4 proc. augalų, ligos intensyvumas siekia 0,07 proc.

Šiuo augimo laikotarpiu rekomenduojama tręšti mikroelementais, kad žieminiai kviečiai gerai augtų, siekiant stimuliuoti augalų augimą ir didinti atsparumą stresinėms aplinkos sąlygoms, kad jie lengviau iškęstų nepalankias augimo sąlygas.

Žieminių rapsų būklė

Žieminiai rapsai yra skirtingo išsivystymo: nuo butonizacijos iki žydėjimo pradžios, 53–61 BBCH.

Visoje Lietuvoje fiksuotos stichinės šalnos ore ir dirvos paviršiuje. Šios orų kaitos išdaigos paveikė pasėlius, kuriuose auginami staigaus augimo hibridai. Kiti pasėliai su minimaliais stiebų pažeidimais.

Rapsų laukuose stiebinių paslėptastraublių sutinkama mažiau, tačiau stiebuose darbuojasi jų lervos. Norint spręsti šią problemą svarbu aprūpinti augalus pilnaverte mityba, kad jie būtų stiprūs ir masyvūs. Tuomet lervos nors ir gyvens stiebe, reikšmingos žalos nepadarys. Artimiausiu metu numatomas ankštarinių paslėptastraublių ir gumbauodžių plitimas.

Jei pasitvirtins prognozės ir oras šiltės, rapsai pradės sparčiau skleisti žiedus. Rapsams apsaugoti nuo ligų registruoti fungicidai naudojami augalų žydėjimo metu, tuomet jie efektyviausi. Tam tinka produktai su metkonazolu, tebukonazolu (jei jie naudojoti rudenį ar pavasarį kaip augimo reguliatoriai, antrą kartą jų naudoti nebegalima), azoksistorbinu, boskalidu, difenokonazolu, fludioksonilu, fluopiramu, isofetamidu, mefentriflukonazolu, piraklostrobinu, protiokonazolu. 

Visą straipsnį skaitykite agroakademija.lt.