Gerais norais pieno ūkiai sotūs nebus
2019-11-12

Kaunas. Pieno kaina išlieka mažiausia visoje ES, karvių mažėja, takoskyra tarp mažų ir didelių ūkių didėja, sofos ūkininkai klesti, o tikrųjų pieno gamintojų slenkstį dažnai mina tikrintojai.

Tokios mintys skambėjo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) išplėstiniame tarybos posėdyje. Renginyje dalyvavę NMA, VMVT vadovai, žemės ūkio ministras Andrius Palionis, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, regis, kupini ketinimų padėti ūkininkams, tačiau situacija iš esmės nesikeičia.

LPGA prezidentas J. Vilionis konstatavo, jog viskas eina tik blogyn, ypač įvertinus planuojamus didinti mokesčius, nors gyvulininkystė vis dar įvardijama prioritetine žemės ūkio šaka. Todėl LPGA surengė išplėstinį tarybos posėdį, kad galėtų priimti rezoliuciją ir pakviesti pieno gamintojus ruoštis protesto akcijoms.

Vaderstad 12 05

Protesto akcija, kuri būtų „Žaliųjų kryžių“ tęsinys, planuojama lapkričio pabaigoje, kai ūkininkai su traktoriais turėtų užplūsti šalies savivaldybes. Kiek vėliau planuojama ūkininkų eisena į Prezidentūrą ir Vyriausybę. J. Vilionis ragino kolegas ūkininkus būti aktyviais: „Jeigu patys nevažiuosime, tai nieko ir nebus. Mums patiems to reikia, todėl neturime slėptis už kito nugaros ir galvoti, kad tyliai pabūsiu, kol kitas protestuos. Suprantu, kad kai kurie bijo, bet turime kažką daryti“, – eilinį kartą J. Vilionis bandė įpūsti ūkininkams ryžto.

Konstatavęs, kad pieno gamintojų gyvenimas eina tik blogyn, LPGA prezidentas Jonas Vilionis kvietė ūkininkus ruoštis protesto akcijoms

NMA mažins patikrų ūkiuose skaičių?

Naujasis NMA direktorius Aleksandras Muzikevičius teigė, kad nuolat tenka sulaukti J. Vilionio skambučių ir ilgai diskutuoti dėl patikrų ir sankcijų ūkininkams. „Jau yra sudaryta darbo grupė, kaip sumažinti patikrų, o tuo pačiu – ir sankcijų skaičių. Su „Ekoagros“, VMVT, Valstybine augalininkystės tarnyba ieškome vietų, kur vieni kitus dubliuojame. Ir tokių vietų randame“, – pastebėjo NMA vadovas.

Jis teigė, kad ūkių patikrų kasmet mažėja. Mėsinių galvijų ir pieninių karvių patikrų, palyginti su 2017 m., sumažėjo 50 proc. (71 tūkst. 2017 m. ir 35 tūkst. 2019 m.). Sankcijų nuo 2016 m. iki 2018 m. sumažėjo 40 proc., nubausta tik 0,77 proc. pareiškėjų nuo bendro finansinio voko. Vis dėlto tie 0,77 proc., įvardyti konkrečiais skaičiais, atrodo kur kas grėsmingiau – sankcijas gavo 8,2 tūkst. ūkininkų, kuriems pritaikyta baudų už 4,2 mln. Eur. O įvertinus tai, kad gyvulių nuolat mažėja, patikrų sumažinimo procentas taip pat neatrodo labai įspūdingas.

Analizuojant pažeidimus pagal deklaruotą valdų plotą, didžiausia baudų suma skirta už viršdeklaravimą – 1,4 mln. Eur. Paramą investicijoms į žemės ūkio valdas už beveik 74 mln. Eur gavo 1 187 tūkst. pieno ūkiai. Sankcijų pritaikyta tik 0,3 proc. nuo šios sumos, bet tai sudaro 222 tūkst. Eur. Daugiausia sankcijų pritaikyta už neapdraustą turtą.

Dažniausi pienininkystės ūkių pažeidimai – bendrojo azoto normos 170 kg/ha per metus viršijimas (nubausti 105 ūkiai), gyvulių registravimas (134), mėšlidės (78), nesuženklinti gyvūnai (70). Beje, dėl pastarojo pažeidimo NMA jau pradėjo konsultacijas su VMVT, kad galbūt būtų galima skirti laiką ištaisyti klaidai, nes būna atvejų, kai įsagą gyvulys pameta prieš pat atvykstant tikrintojams. O to pasekmė – sankcijos pritaikomos visoms gaunamoms išmokoms. Vienoje žinomoje bendrovėje, turinčioje 700 melžiamų karvių, tikrintojai rado 4 nesuženklintus veršelius – tai pavėluota padaryti vos vieną dieną, ir už tai gavo sankcijų už 16 tūkst. Eur. „Nelogiška“, – pripažino A. Muzikevičius, pažadėjęs ieškoti galimybių keisti tokią tvarką.

NMA direktorius Aleksandras Muzikevičius pažadėjo ieškoti galimybių sumažinti ūkių patikras

Kalbėdamas apie geras žinias, NMA vadovas paminėjo, kad jau išmokėta 99 proc. tiesioginių išmokų avansų (298 mln. Eur), avansinių išmokų už nederlingas žemes (33,5 mln. Eur) ir susietosios paramos už pienines karves (18,7 mln. Eur), taip pat ir 99 proc. galutinių tiesioginių išmokų (440 mln. Eur).

Žemės ūkiui lėšų prašo daugiau, tik jų gauti nesitiki

Seimo KRK pirmininkas A. Stančikas teigė, kad komitetas iš biudžeto papildomai prašo 70 mln. Eur žemės ūkiui. Kad šis prašymas bus patvirtintas, net pats komiteto pirmininkas nelabai tiki: „Kaimo reikalų komitete mes esame aštuoni nariai. Bet kaip balsuos likę Seimo nariai, negaliu numatyti.“ Jis atkreipė dėmesį, kad kasmet biudžeto asignavimai žemės ūkiui mažėja. 2007 m. nuo bendro biudžeto žemės ūkiui buvo skiriama beveik 13 proc., dabar – tik 7,7 proc.

Iš kokio šaltinio būtų galima paimti papildomų pinigų žemės ūkiui? A. Stančiko teigimu – iš šiais metais priimto įstatymo dėl įsiterpusios žemės ir miškų pardavimo iki 3 ha, kuris įsigalios nuo sausio 1 d.; taip pat yra nemaži plotai valstybinių miškų, kuriuos galima parduoti, nes urėdijoms jie iki šiol nebuvo įdomūs.  

„Laukia didelė kova dėl žemės ūkio finansavimo mokestinės naštos nedidinimo. Žiūrint į kitus sektorius, žemdirbių interesus palaikančiųjų bus mažai. O ir pačios visuomenės požiūris į žemės ūkį formuojamas neigiamas ir politikai jos paiso. Apginti žemės ūkio interesus nebus lengva, vyksta politinės intrigos“, – regis, didelių vilčių dėl didesnio finansavimo Seimo KRK pirmininkas nepuoselėja.

Siūlo žiūrėti, ne koks ūkis reikalingas šiandien, o kokio reikės rytoj

Žemės ūkio ministras A. Palionis dar kartą priminė pastaruoju metu nuolat minimą temą, kokie iššūkiai laukia ūkininkų, mažėjant žemės ūkio finansavimui. Tačiau pieno gamintojai turėjo ir kitokių klausimų.

„Koks turi būti pieno ūkio dydis? – visų į sceną ėjusių politikų ir valstybinių įstaigų vadovų klausė Pauliukų ŽŪB pirmininkas Andrejus Štombergas. – Kiek mums laikyti karvių, kad tai apsimokėtų?“ Vienintelis žemės ūkio ministras konkrečiai atsakė į šį klausimą. Pasak jo, ūkyje pieną perdirbanti šeima gali laikyti 3, 5 ar 10 karvių – kiek pajėgia pati sutvarkyti pieno. „Bet reikia žiūrėti, ne koks ūkis reikalingas šiandien, o kokio reikės rytoj. Atsižvelgiant į rinkos ekonomiką, svarbiausia, kad ūkis būtų efektyvus, dirbtų našiai. Manyčiau, kad kitu BŽŪP finansiniu laikotarpiu šeimos ūkis turėtų pasiekti 100-150 karvių bandą. Įvertinus technologinę pažangą, tai nebus didelė našta“, – nuomonę išsakė ministras.

Pauliukų ŽŪB pirmininkas Andrejus Štombergas teigė, kad reikia pagaliau nuspręsti, koks turėtų būti optimalus pieno ūkio dydis

Pieno gamintojai ir šį ministrą rėmė prie sienos dėl sofos ūkininkų. Pasak jų, kol bus mokamos pirmųjų hektarų išmokos, tol jų tik daugės. „Tiems, kurie deklaruoja tik pievas iki 20 ha, nuo kitų metų nebus skiriama žalio kuro. Bet dar yra trumpalaikių gyvulių deklaravimų – pasiima juos savaitei, mėnesiui, kol uždeklaruoja. Ieškoma būdų, kaip tokius sofos ūkininkus išaiškinti per deklaravimą“, – dėstė mintis ministras A. Palionis, tačiau į tokius atsakymus ūkininkai tik mojo ranka.

LPGA tarybos narys Alvydas Miliūnas baigiantis posėdžiui reziumavo, kad kol nepasikeis valstybės požiūris į žemės ūkį, tol nieko ir nebus.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate žemdirbių protesto akcijas (kryžių statymo, traktorių važiavimo ir kt.)?
Orai