Prasidėjus pasėlių deklaravimo laikotarpiui paramos gali kreiptis tiek jau ekologinę gamybą vykdantys ūkiai, tiek dar tik pereinantys prie ekologinių ūkininkavimo principų.

Ūkininkai kviečiami teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, kuria siekiama skatinti ekologinio ūkininkavimo plėtrą Lietuvoje, didinti tvariai ūkininkaujančių ūkių skaičių ir užtikrinti aplinkai palankesnę žemės ūkio praktiką.

Pagal priemonę remiamos dvi veiklos: „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“. 

Paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus ūkininko reikalavimus, nustatytus Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse. Kvietimui teikti paraiškas 2026 m. skirta 66,3 mln. Eur paramos suma.

Parama ekologiškai ūkininkaujantiems – gyvybiškai svarbi

„Paramos priemonės šiame sektoriuje vertintinos ne tik kaip finansinė pagalba ūkiams, bet ir kaip ilgalaikė investicija į tvaresnę žemės ūkio sistemą“, – įsitikinusi ekologiškai ūkininkaujanti ir mėsinius galvijus auginanti Vilma Živatkauskienė. Ji yra pavyzdys, kaip darniai gali sugyventi ūkininkas, gyvuliai ir pievos, kaip ši sinergija užtikrina aplinkai palankų ūkininkavimą. Vilmai ekologija – gyvenimo būdas ir filosofija.

Žinomos ūkininkės teigimu, parama ekologiškai ūkininkaujantiems yra gyvybiškai svarbi, todėl pati dalyvauja priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“.

„Ekologiškai ūkininkaujantiems ūkiams parama išlieka vienu svarbiausių stabilumo veiksnių – be jos daliai ūkių būtų sudėtinga ne tik plėstis, bet ir išlaikyti veiklos tęstinumą. Juk ekologinis ūkininkavimas paprastai reiškia mažesnį produktyvumą ir didesnę priklausomybę nuo gamtinių sąlygų. Nenaudojant sintetinių trąšų ir pesticidų, derlius dažnai būna kuklesnis, o rizika – didesnė. Parama šiuo atveju veikia kaip finansinis amortizatorius“, – teigė V. Živatkauskienė.

Ne mažiau svarbus veiksnys – didesnės sąnaudos. Ekologiniuose ūkiuose reikia daugiau rankų darbo, kruopštesnių technologinių sprendimų, tai didina produkcijos savikainą, o rinkos kaina ne visada kompensuoja šiuos skirtumus.

V. Živatkauskienė atkreipia dėmesį, kad svarbi ir pereinamojo laikotarpio parama, tai finansiškai sudėtingas etapas, kuriuo parama tampa kritiškai reikalinga.

Papildomą naštą sudaro sertifikavimo ir kontrolės reikalavimai, ūkiui būtinos investicijos – nuo dirvožemio gerinimo iki specializuotos technikos ar gyvūnų gerovės sprendimų. Be išorinės paramos šios investicijos dažnai būtų atidedamos arba apskritai neįgyvendinamos.

„Galiausiai, ekologiniai ūkiai kuria ir visuomenei svarbią naudą – saugo dirvožemį, mažina taršą, prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Kadangi ši nauda rinkoje tiesiogiai neatsispindi, parama tampa instrumentu, leidžiančiu ją kompensuoti“, – sakė V. Živatkauskienė.

Tikimasi išlaikyti ekologinių plotų didėjimo spartą

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus vyr. specialistės Jurgitos Čeponienės, palyginti su 2014–2020 m. laikotarpiu, šiame laikotarpyje galima pastebėti teigiamų pokyčių: padidėjo ekologiniam sektoriui skiriamas finansavimas, išaugo kompensacinės išmokos, taip pat padidinta valdos riba, nuo kurios išmokos mažinamos – ir jos mažinamos švelniau nei anksčiau.

2025 m. pagal šią Strateginio plano priemonę deklaruota 12,9 proc. daugiau plotų nei prieš metus. Ekologinių žemės ūkio naudmenų plotai Lietuvoje sudarė apie 9,8 proc. viso deklaruojamo ploto.

„Šie rodikliai rodo teigiamą kryptį – ekologinis ūkininkavimas Lietuvoje nuosekliai plečiasi. Pastebima ir dar viena svarbi tendencija: prie šios veiklos vis dažniau sugrįžta anksčiau pasitraukę ūkiai, todėl bendra sektoriaus raida tampa vis stabilesnė.

Kasmet pagal veiklą „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ deklaruojama vidutiniškai apie 20 tūkst. ha daugiau nei ankstesniais metais. Tai rodo nuoseklų augimą, todėl ir šiemet tikimasi bent jau panašaus naujų plotų didėjimo tempo“, – sako J. Čeponienė.

Kas gali kreiptis?

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ taisyklėse nustatyta, kad tinkamas paramai plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 ha, o jį sudarantys laukai – ne mažesni kaip po 0,1 ha. Pareiškėjai privalo tinkamai deklaruoti auginamus pasėlius, pasirenkant nustatytus sutartinius kodus pagal augalų grupes.

Deklaruoti galima javus, javus sėklai ir jų mišinius, daugiametes žoles (taip pat auginamas sėklai), daržoves, uogynus, sodus, vaistažoles bei prieskoninius augalus. 

Visi pareiškėjai įsipareigoja laikytis nustatytų reikalavimų nuo pirmos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimų metų pabaigos – gruodžio 31-osios.

Kokia galima parama?

Numatyti ir konkretūs kompensacinių išmokų dydžiai. Pagal veiklą „Ekologinis ūkininkavimas“ už javus ir daugiametes žoles sėklai mokama 275 Eur/ha, už vaisius, uogas, daržoves, vaistažoles ir prieskoninius augalus – 644 Eur/ha, o už daugiametes žoles – 229 Eur/ha.

Tuo metu pereinamuoju laikotarpiu, vykdant veiklą „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“, išmokos yra didesnės: už javus ir daugiametes žoles sėklai skiriama 322 Eur/ha, už sodininkystės ir daržininkystės kultūras – 750 Eur/ha, o už daugiametes žoles – 238 Eur/ha.

Taip pat numatyta, kad plotas, viršijantis 300 hektarų, remiamas 85 proc. intensyvumu.

Paraiškos paramai pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ priimamos iki birželio 12 dienos. Pavėluotai pateiktos paraiškos bus priimamos iki birželio 22 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną galutinė paramos suma mažinama 1 procentu.