Vilnius. Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kurios patikslina nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį žemės ūkio veiklos pajamų apmokestinimo reglamentavimą.

Seimas vasarą, patvirtindamas mokesčių pakeitimus, buvo nutaręs, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. metinė žemės ūkio veiklą vykdančių fizinių asmenų apmokestinamųjų pajamų dalis, neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, bus apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą ir pajamų mokesčio kreditą.

Pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, bus apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą (VDU – vidutinis darbo užmokesčio dydis 2 026 m. – 2 312,15 euro).

Priėmus pakeitimus įstatyme įtvirtinti atskiri progresiniai 15 ir 20 proc. GPM tarifai bus taikomi pajamoms iš žemės ūkio veiklos, įskaitant šiai veiklai vykdyti naudojamo turto pardavimo ar kitokio perleidimo pajamas, jei pagal įstatymo nuostatas jos priskiriamos individualios veiklos pajamoms.

Pataisomis nustatyta, kad žemės ūkio veiklos pajamos neįskaičiuojamos į metines pajamas, kurioms taikomi progresiniai 20, 25 ir 32 proc. mokesčių tarifai, bei nutarta nustatyti atskirą ir suderintą pajamų mokesčio kreditą taip, kad būtų išlaikyta minimali 5 proc. efektyviojo tarifo riba, t. y. pajamoms, neviršijančioms 20 tūkst. eurų, o 15 proc. riba būtų pasiekta pajamoms išaugus iki 35 tūkst. eurų.

Pakeitimais siekiama progresinius gyventojų pajamų mokesčio tarifus taikyti tik pajamoms iš žemės ūkio veiklos, įskaitant pajamas, gautas pardavus šioje veikloje naudojamą turtą.

„Siekiama užtikrinti aiškias, tikslias ir nedviprasmiškas, tarpusavyje derančias apmokestinimo taisykles, užkirsti kelią nepagrįstai interpretacijai, kad atskiros apmokestinimo sąlygos gali būti siejamos su pajamas gaunančio gyventojo statusu „vykdantis žemės ūkio veiklą“, – sakė Seimo narys Matas Skamarakas.