Vilnius. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) teigia, kad dėl atvejų, kai trūksta rašytinių, tinkamai įformintų žemės valdymo dokumentų, Europos Komisija (EK) gali pritaikyti Lietuvai sankcijas. Žemdirbių atstovai sutinka, kad problema opi, tačiau teigia, jog prie to prisideda laiku neišdiskutuoti sprendimai ir biurokratinis požiūris.

NMA yra atkreipusi dėmesį, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai dėl žemės naudojimo sudaromos žodinės sutartys, vis dėlto, kadangi tokios sutartys neregistruojamos oficialiuose registruose, tikslus jų skaičius nėra aiškus.

„Valdymo teisę pagrindžia tik rašytinės sutartys, todėl, esant žodinio susitarimo atvejui, pareiškėjas privalo pateikti NMA rašytinį susitarimą su savininku ar sudaryti nuomos, panaudos sutartį“, – akcentuojama portalui manoūkis.lt pateiktame NMA komentare.

Agentūros teigimu, apie 70 proc. laukų žemės valdymo dokumentų yra registruoti valstybės registruose (Registrų centre ar Žemės ūkio duomenų centro administruojamuose registruose), o likusiais atvejais pareiškėjų prašoma pateikti dokumentus.

Anot NMA, paprašius dokumentų, didžioji dalis pareiškėjų juos pateikia per nustatytą terminą, tačiau pasitaiko atvejų, kai dokumentų pateikimas užtrunka arba paaiškėja, kad valdymo santykiai nėra tinkamai įforminti ir juos būtina papildomai sutvarkyti.

Galima sulaukti EK sankcijų

Kiek ūkininkų kasmet netenka paramos dėl tokių dokumentų stygiaus? Anot NMA, jų turima statistika problemos masto dėl valdymo dokumentų neturėjimo neatspindi, nes Agentūra pateikti žemės valdymo dokumentus prašo tik tam tikrais taisyklėse apibrėžtais atvejais

„Dėl taisyklėse numatytų atvejų, kuriais prašoma pateikti valdymo teisės dokumentus, jų kasmet nepateikia ar nepagrindžia daliai deklaruoto ploto valdymo teisės keli šimtai ūkininkų“, – teigia NMA.

Pasak Agentūros, dėl pasitaikančių valdymo dokumentų stygiaus, EK Lietuvai gali pritaikyti sankcijas. Tai galėtų būti padaryti pagal nustatytas gaires.

„Europos Komisijai nusprendus, kad nėra užtikrinamas išmokų mokėjimas tik už teisėtai valdomą žemę,  gali būti taikoma 5–10 proc. bauda nuo visų Lietuvai skirtų metinių išmokų sumos.  

Procedūra prasideda tada, kai Komisijos nuomone auditų metu nustatoma rimtų sisteminių trūkumų. Ji oficialiai informuoja šalį, pateikia argumentus, į kuriuos šalis gali atsakyti, pateikdama papildomus duomenis, siūlydama taisomąsias priemones ar tikslesnį žalos apskaičiavimą.

Gavusi atsakymą, Komisija jį įvertina ir teikia siūlymą, į kurį šalis gali dar kartą sureaguoti ir pateikti papildomus skaičiavimus, kuriuos apsvarsčius Komisija priima galutinį sprendimą dėl pataisos taikymo“, – aiškina Agentūra.

Viena iš priežasčių – neišspręsti paveldėjimo klausimai

Kokios priežastys lemia, kad sutartys nėra įregistruojamos registruose? Anot NMA, vis dar pasitaiko atvejų, kai žemė dirbama tiesiog remiantis žodiniais susitarimais, neįforminant jų raštu. Antra, būna ir neišspręstų nuosavybės ar paveldėjimo klausimų, kai žemės sklypo teisinis statusas nėra iki galo sutvarkytas.

Trečioji priežastis – dalis savininkų gyvena kitose savivaldybėse ar užsienyje, todėl dokumentų sudarymas ir pasirašymas sukelia sunkumų ir užtrunka.

„Sudėtingesni atvejai, kai žemės sklypas turi kelis bendraturčius. Šiuo atveju būtina gauti visų bendraturčių sutikimus ar sudaryti sutartis su kiekvienu jų, o tai neretai užtrunka ir apsunkina dokumentų įforminimą.

Galiausiai, tam tikrais atvejais dokumentų trūkumą lemia tiesiog delsimas formalizuoti ilgą laiką faktiškai susiklosčiusius žemės valdymo ir dirbimo santykius“, – komentare portalui manoūkis.lt teigia NMA.

Su tuo, kad nuomos sutarčių sudarymą apsunkina tai, kad dažnai sklypą paveldi ne vienas asmuo, o dalis jų būna užsienyje, sutiko Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Pasak R. Juknevičiaus, sutarčių problemos rimtumą įrodo faktas, kad vienas ministras dėl žemės valdymo dokumentų yra netekęs posto. Kita vertus, ir jo paties patirtis, ūkininkaujant Šiaulių miesto apylinkėse ir rajone, rodo, kad dokumentų sutvarkymas – neretai ilgas, nelengvas procesas.

Jis pasakoja, kad priemiesčių teritorijose žemė potencialiai skirta užstatymui, tad jos kainos labai didelės ir dėl tokio sklypo paveldėjimo pešasi visi plati giminė.

„Iš senelio nuomojausi 10 ha sklypą, buvo viena sutartis. Dabar bendrasavininkiais yra dvylika žmonių – vienam net 1 ha nesigauna.

Norint, kad būtų teisėta, visi bendrasavininkiai turi būti tas sutartis pasirašę. Bet kadangi jie yra jauni žmonės, kurių labai didelė dalis yra emigrantai, juos surasti ir gauti parašus ant rašytinės formos sutarties yra misija neįmanoma“, – apie savo patirtį pasakojo R. Juknevičius.

Anot jo, pasitaiko atvejų, kai emigravę paveldėtojai neturi elektroninio parašo, gyvena nuo centrų nutolusiose užsienio vietovėse, tad net galimybė įgalioti kitą bendrasavininkį spręsti nuomos klausimus jam taip pat pasidaro sunkiai įgyvendinama.

Procesus stabdo biurokratija?

Kitas aspektas, su kuriuo tenka susidurti R. Juknevičiui, priemiesčių žemės specifika: dauguma čia laukia investuotojų su aukso puodu ir su ūkininkais vengia sudaryti ilgalaikes sutartis, susitarti pavyksta vos metams.

„Sutarčių sudarymas mano ūkyje tampa labai didele rutina ir tam tikrai turiu sudeginti daug laiko“, – sako LŪS vadovas.

Jis priminė, kad Lietuvos Civilinis kodeksas leidžia žodinius susitarimus. O ES, pasak R. Juknevičiaus, turėtų rūpėti pagrindas – kad nebūtų deklaruojamas didesnis nei faktinis plotas ir būtų išvengtas dvigubo deklaravimo.

„Buvo ta tvarka iki šiol, kad dokumentų bus pareikalauta tik ginčytinais atvejais ir buvo numatyti keturi punktai. Atrodė, kad buvo rastas geras kompromisinis sprendimas, kuris nevarė iš proto ūkininkų.

Dabar Europos Sąjungos auditas, aukščiausio lygio teisės specialistai tiesiog labai formaliai pasižiūri į tai ir sako ne, jūs darykite dabar taip (...) Reikalavimas yra labai sausas, biurokratinis ir jei bus sugriauta prieš tai buvusi tvarka, kuri atrodė logiška, dėl kurios buvo sulaužyta daug strėlių ir galiausiai rastas kompromisas... Jeigu Lietuvos politikai nesugebės apginti mūsų ūkininkų, tai tada neviltis – ir ES politika, ir mūsų politikų sugebėjimas atstovauti mūsų interesams“, – portalui manoūkis.lt komentavo R. Juknevičius.

Anot jo, buvo žadama, kad bus peržiūrimas žaliasis kursas, mažinama biurokratinė našta, tačiau panašu, kad tos naštos tik daugėja.

LŽŪBA generalinis direktorius J. Sviderskis irgi tvirtina, kad problema yra. „Manau, čia apsileidimas ankstesnės valdžios, kai kaitaliojo visus galimus ir negalimus žemės nuomos variantus“, – sako jis, pridurdamas, kad bent iš dalies situaciją galėtų palengvinti sugrąžintos jungtinės veiklos sutartys.

Anot jo, paprastas ir nesudėtingas žemės nuomos įteisinimas leistų kelis hektarus turintiems, bet negalintiems ar nenorintiems jų dirbti kaimo žmonėms gauti pajamų.

LŽŪBA generalinis direktorius taip pat akcentavo nemažėjančią biurokratinę naštą ir, skaičiuodamas, kiek parengiama bei priimama teisės aktų, kalbėjo apie tai, kad trūksta realaus tokių teisės aktų poveikio gamybai vertinimo. 

J. Sviderskis citavo Lietuvos mokslų akademijos prezidento akad. V. Nekrošiaus interviu ištrauką, apie tai, kad Seime yra projektas, jo aiškinamajame rašte – poveikis, tačiau akademikas teigia nematęs tokio teisės akto, kuriame būtų rimtai išanalizuoti ekonominiai aspektai, o parašoma, kad neigiamas poveikis neprognozuojamas. Anot akademiko, JAV taikoma teisės ekonominė analizė, kurios metu pakankamai ekonominių, analitinių žinių turintys, gebantys jas taikyti, skaityti projektus žmonės aiškiai įvardija teigiamą ir neigiamą poveikį, o sprendimus palieka jų priėmėjams.

„Biurokratijos nesumažėjo nė per nago juodymą. Seimas vien kiek išleidžia teisės aktų, jų papildymų. Po teisės akto dar išeina nutarimas, įsakymas su kokiomis nors taisyklėmis. Kas gali tiek perskaityti ir peržiūrėti? Kur pradėti mažinti biurokratiją, jei ne nuo paties Seimo?“, – svarstė J. Sviderskis.