Vilnius. Atsiradus galimybei įsigyti valstybinę žemę žemdirbiai sako, kad nemažai klausimų ir neaiškumų kyla ne tik dėl reikalingų pateikti dokumentų, bet ir dėl susietumo.

Valstybinės žemės pirkimo klausimai praėjusią savaitę aptarti Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos ir Nacionalinės žemės tarnybos nuotolinėje konsultacijoje.

Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo ir administravimo veiklos koordinavimo skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus pavaduotojo funkcijas Gabrielė Valentaitė priminė, kas gali įsigyti tokios žemės sklypus bei tai, kad ir toliau negalima viršyti turimos 500 ha žemės ūkio paskirties žemės ploto kartu su susijusiais asmenimis.

Išimtis, kaip ir anksčiau, taikoma turintiems gyvulių ir tuomet skaičiuojama, kad vienam sąlyginiam galvijui (SG) gali būti 1 ha ploto. NŽT atstovė pateikė pavyzdį: 590 ha valdantis ir nuosavybės teise 600 SG turintis asmuo dar galėtų įsigyti 10 ha. Duomenis apie turimą SG skaičių NŽT gauna iš Žemės ūkio duomenų centro.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad norint įrodyti vieną iš būtinų sąlygų – pajamas iš žemės ūkio veiklos – tinka tik Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiama metinė pajamų deklaracija. Pasak G. Valentaitės, pasitaiko atvejų, kai tą norima įrodyti ūkio apskaitos žurnalais, sąskaitomis ir pan.

Kas su kuo susijęs ir kaip skaičiuojami plotai?

Nemažai klausimų susitikimo dalyviams kilo dėl susietumo. G. Valentaitės teigimu, įsigaliojus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisoms, išplečiamas susijusių asmenų, galinčių bendrai valdyti 500 ha, ratas.

„Aš esu susijęs su žmona, o per žmoną susiję tampa ir žmonos tėvai?“, – įstatymo nuostatas ir tvarką tikslinosi LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

Pasak G. Valentaitės, tai daugiau liečia susijusius juridinius asmenis. „Jei anksčiau susiję buvo A, B, C, dabar dar prisideda D ir E: eina iki žemesnių lygmenų, nes prisideda dar papildomi susiję asmenys nuo galutinio (...)

Papildomai prisidėjo susijusių asmenų susiję asmenys“, – teigė NŽT atstovė, primindama, kad Tarnybai nesuteikti įgaliojimai aiškinti teisės aktus.

„Kaip man tada žinoti? Jums nesuteikta teisė, Žemės ūkio ministerijai – taip pat, Aplinkos ministerija – dar blogiau. Tai kur man kreiptis?“, – retoriškai klausė J. Sviderskis.

Bandant toliau išsiaiškinti susietumą, NŽT atstovė teigė, kad fizinio asmens susijusiais asmenimis pagal šį įstatymą ir toliau lieka sutuoktinis ir nepilnamečiai vaikai.

„Šioje vietoje niekas nesikeitė. Pasikeitė procentas, nuo kurio juridiniai asmenys laikomi susietais, taip pat prisidėjo fizinio asmens (valdomas – red. past.) plotas (...)

Jeigu esate kažkokios bendrovės akcininkas ir perkate žemės ūkio paskirties žemės sklypą kaip fizinis asmuo, prisideda (skaičiuojant bendrą plotą – red. past.) tiek fizinio asmens plotai, tiek juridinio, tačiau proporcingai nuo valdomo akcijų kiekio“, – kalbėjo G. Valentaitė.

Ji atkreipė dėmesį, kad susiję bus ne tik tie juridiniai asmenys, kuriuose asmuo turi akcijų, bet ir tie, kuriuose jo sutuoktinis ar nepilnamečiai vaikai turi daugiau kaip 5 proc. akcijų ar pajų. Pasak G. Valentaitės, išimtys yra numatytos žemės ūkio kooperatyvams.

LŽŪBA vicepirmininkas, ūkininkas Alfredas Bardauskas dvejojo dėl tokios lengvatos. „Kas yra kooperatyvo nariai? Ūkininkai. Automatiškai visi ūkininkai, kurie yra kooperatyvo nariais, aišku, kad beveik 100 proc. visi turi savo žemę. Tai kaip traktuojama šioje vietoje?“, – teiravosi A. Bardauskas.

NŽT atstovė tikino, kad būtent tam yra padaryta išimtis ir tokiu atveju plotas nesumuojamas.

Ar skubėti įsigyti nuomojamą plotą?

Klausimų kilo ir dėl šiuo metu ilgalaikės nuomos pagrindu nuomojamos žemės pardavimo. Anot G. Valentaitės, kitam asmeniui toks sklypas nebūtų parduodamas.

„Jūsų teisė nuomotis, jūs ją turite, ją naudojate. Nėra skubos teikti prašymą pirkti, nes jūs galite pirkti, o galite ir įsivertinti, kad šiemet finansinių galimybių, galbūt, neturite, bet, pavyzdžiui, kitų metų pradžioje žinote, kad galėsite įsigyti. Problemų nėra, niekas iš jūsų to pirmumo neatims“, – teigė G. Valentaitė.

Susitikimo dalyviai teiravosi, kaip klostytųsi situacija, jei žemės šiuo metu nuomojama, tačiau iš valstybės jau yra įsigyta 300 ha ir leistina riba pasiekta.  NŽT atstovės teigimu, tokiu atveju įsigyti sklypo nebūtų galimybės, bet kol yra ilgalaikė nuoma, to sklypo niekas kitas pirkti negali.

Klausimų dalyviams ir toliau nestigo, tad jie svarstė, kodėl tokiu atveju pateikęs prašymą kaimynas negalėtų išsireikalauti nusipirkti tokią žemę, nes besinuomojantis jau yra pasiekęs 300 ha limitą. G. Valentaitė teigė, kad NŽT laikosi pozicijos, kad nuoma žmonėms nėra atimama dėl besiribojančio asmens ketinimų.

Toliau tęsiantis diskusijai šia tema klausimų tik daugėjo. „Palaukime poįstatyminių teisės aktų, galbūt, ten bus reglamentuota“, – reziumavo G. Valentaitė.

Vis dar atsiranda norinčių susigrąžinti žemę kaime

Kalbant apie žemę, J. Sviderskis klausė, kaip gali būti, kad atsiranda pretenduojančių į nuomojamą žemę, jei žemės grąžinimo procesas seniausiai yra pasibaigęs, o grąžinimas galimas „tik pinigais arba mišku“.

„Čia nesibaigiantis procesas, kuris tikrai turėtų pasibaigti. Manėme, kad jau pasibaigė, bet turime pavyzdžių, kai eilė vėl rikiuojasi prie to sklypelio, ypač prie miestų“, – teiravosi J. Sviderskis.

Pasak NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo veiklos koordinavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Birutės Kliorikaitytės tokių naujų atvejų neturėtų būti, tačiau yra labai daug teismų sprendimų, kai dėl miesto vietovių žemės žmonės gali keisti valią.

„Ir ta valia, jei jie negali susigrąžinti mieste, jie gali prašyti žemės kaime. Jis gali rinktis iš naujo“, – teigė B. Kliorikaitytė.

LŽŪBA generalinis direktorius svarstė, kad tokiu atveju nevykdomas įstatymas. „Įstatymas pasakė, kad žemės grąžinimas baigtas. Tai aš anūkams paliksiu testamentą, tai ir jis eis keisti valią? Čia yra negerai. Prie šito klausimo turime grįžti. Įtariu, kad gali būti piktnaudžiavimas. Kas gali paneigti?“, – kalbėjo J. Sviderskis.

LŽŪBA viceprezidentas Arūnas Grubliauskis teiravosi, kodėl Tarnyba prašo įkelti dokumentus, kuriuos ji pati turi ar bent jau turi turėti. G. Valentaitė teigė, kad keičiama tvarka ir artimiausiu metu nebebus galima prašyti pateikti dokumentų, kuriuos NŽT jau turi.