Akademija (Kėdainių r.). Visoje šalyje stinga drėgmės, o kadangi sausra greitina augalų vystymąsi, šią savaitę žieminiai kviečiai perėjo į žydėjimo fazę (BBCH 61–69). 

Šiuo metu pasėliuose ligoms plisti nepalankus metas. Nors įvairių mažyčių gelsvų taškelių ant lapų yra, tačiau tai arba fiziologinės dėmės, arba ligų pradai, kurie taip ir nesivysto laukdami geresnių sąlygų, rašo agroakademija.lt

Remiantis IKMIS duomenimis pastebima, kad tik atsėliuotuose pasėliuose randama išplitusios kviečių dryžligės. Galima pastebėti kitą blogybę – susisukusius augalų lapelius. Lapai dėl sausros prarado turgoro slėgį, t. y. stingant vandens, turgoras mažėja, ląstelės praranda stangrumą, todėl augalas vysta.

Norint palengvinti augalams drėgmės trūkumą, galima pasėliuose panaudoti kalio trąšų. Kalis reikalingas dėl sausros, dėl geresnės vandens apykaitos augale.

Kviečiai žydi apie 48–72 val. Javų žydėjimo metu išplinta pati žalingiausia liga – varpų fuzariozė. Tam pagrindinė sąlyga yra lietus, tad sausra pristabdo šios ligos plitimą.

O štai javiniams ir ieviniams amarams sausra ypač tinkama ir net spartina jų dauginimąsi. Todėl varpoms išplaukiojus svarbu stebėti javų varpas, ar javiniai amarai iš stiebo apačios (kur dabar slepiasi nuo kaitros) nepersikels į varpas. Maitindamiesi varpose ant besiformuojančių grūdų, gadina jų kokybę ir apkrečia virusinėmis ligomis.

Visą straipsnį skaitykite agroakademija.lt