Nors ekologiškai ūkininkauti sudėtinga, norinčiųjų daugėja
2014-08-26

Kaunas. Nors šiais metais naujiems pareiškėjams nebus mokama parama už ekologinį ūkininkavimą, norinčiųjų sertifikuoti ekologinę gamybą nemažėja. „Ekoagros" direktorius Antanas Makarevičius įsitikinęs, kad ekologinis ūkininkavimas Lietuvoje plėsis. Vis dėlto plėtra priklausys nuo valstybės politikos, paramos dydžio, produktų vertinimo ir viešinimo.

A. Makarevičiaus teigimu, 2007-2013 m. išmokos vos kompensavo ekologinių ūkių savininkų darbą, todėl didelės plėtros nebuvo. Lietuvoje didelis atotrūkis tarp tradicinio ir ekologinio ūkininkavimo. Pastarojo taisyklės griežtėja: prieš devynerius metus jos tilpo keturiuose lapuose, o dabar jau taisyklės surašytos 34-iuose popieriaus lapuose. Nepaisant to, kad išmokos ekologiškai ūkininkaujantiems didesnės, ne vienas abejoja, ar sugebės įgyvendinti reikalavimus, baiminasi prisiimti įsipareigojimus penkeriems metams.

„Vis dėlto šiemet atsirado 37 nauji pareiškėjai, nėra taip, kad jie ekologišką ūkininkavimą renkasi dėl išmokų. Žmonės skambina, teiraujasi, kaip bus. Ateina stambesni, 100 ir daugiau ha dirbantys ūkininkai, jaučiamas pagyvėjimas gyvulininkystės sektoriuje, sertifikuoti gyvulininkystę nori 17 naujų pareiškėjų", - faktus vardija „Ekoagros" direktorius.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Vienintelės šalyje ekologiškų produktų sertifikavimo įstaigos vadovas pastebi, kad nors šiemet ūkininkauti atsisakė ne vienas garbaus amžiaus žemdirbys, ekologinis plotas didėja. Jo nuomone, tai natūrali kaita: vyresnio amžiaus žmonės pasitraukia, perduoda vaikams, ūkiai sujungiami arba išnuomojami kitiems.

Išryškėjo dar viena tendencija - nemažai pareiškėjų domisi galimybe gauti sertifikatus pagal kitų šalių standartus, o „Ekoagros" darbuotojai vykdo ūkių patikras dėl jų atitikimo užsieniniams standartams, pavyzdžiui, pagal vokiečių „Bioland", šveicarų „BioSuisse" gamybos standarto reikalavimus. Ateityje numatoma vykdyti patikras ir pagal „Demeter" gamybos standarto reikalavimus. Ekologiniai ūkiai, atitikę reikalavimus, už produkciją gali gauti palankesnę kainą, konkuruoti ne tik šalies, bet ir užsienio rinkose.

Didžiausiomis ekologinių ūkių problemomis A. Makarevičius įvardija kovą su piktžolėmis, nes nėra herbicidų, o didesniuose gyvulininkystės ūkiuose - ekologiškų pašarų trūkumą.

„Anksčiau ekologinių ūkių galvijus buvo draudžiama šerti įprastiniais pašarais, dabar Reglamente padaryta išimtis - leidžiama naudoti 1 proc. neekologiškos melasos per metus gyvulių racione, tačiau ji neturi būti apdorota chemiškai. To kiekio dideliems ūkiams užtenka. Be to, Lietuvoje nėra ekologinės sėklininkystės", - pastebi pašnekovas.

Neretai ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai skundžiasi dideliu sertifikavimo mokesčiu. Mokestis patvirtintas 2005 m. ir nesikeitė. Tačiau A. Makarevičius sutinka, kad didelį ūkį sertifikuoti nėra pigu.

Nepasitenkinimą žemdirbiams kelia ir ekologinio ūkininkavimo taisyklės, kurios, jų žodžiais, griežtesnės negu kitose ES šalyse. „Taisyklių ir Reglamento mes nekuriame, mes jais vadovaujamės (Taisykles tvirtina žemės ūkio ministras, Reglamentą - ES Taryba - red. past.). Mūsų pareiga ‑ sertifikuoti ir kontroliuoti. Patikriname ir išvadas siunčiame Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA). Būtent ši institucija sprendžia, mokėti išmokas, ar ne", ‑ aiškina „Ekoagros" direktorius.

Pašnekovo žiniomis, kitose šalyse yra galimybė nesertifikuoti tik herbicidais nupurkštą plotą. Vokietija tokiu atveju taiko baudas, Lenkija taip pat nesertifikuoja tik konkretaus lauko, tačiau mokėjimo agentūra išmokų nemoka už visą plotą tais metais, kai nustatomas pažeidimas.

„Anksčiau Lietuvoje ūkininkas galėjo nupurkšti iki 20 proc. ploto ir jokios sankcijos nebuvo taikomos. Dabar nupurškus nesertifikuojamas ūkis, pareiškėjas negauna išmokų ir dvejus metus negali pretenduoti į ekologinio ūkio statusą", ‑ skirtumus vardija pašnekovas.

Griežtesnės taisyklės turi ir minusų, ir pliusų. A. Makarevičiaus nuomone, teigiama yra tai, kad retas ūkininkas išdrįsta naudoti sintetinius chemikalus, mažiau rizikuoja ir „Ekoagros", išduodama sertifikatą, apsaugomas vartotojas.

„Minusas, kad ūkis negali į ekologinio ūkio statusą pretenduoti dvejus metus ir privalo grąžinti išmokas NMA. Juk pasitaiko, kad ekologinio ūkio savininkas ūkininkauja sąžiningai, tačiau šalia esantis chemizuotas ūkis iškrečia kiaulystę, dirbdamas didele technika ir netyčia nupurkšdamas ir dalį ne savų augalų. Ekologinio ūkio savininkas to galėjo nepastebėti, nepranešti mums, o atvažiavę kontrolieriai nustato chemijos panaudojimo faktą. Nors kaimynas parašo paaiškinimą, teismuose nepavyksta įrodyti teisumo, nes ūkininkas privalo atsakyti už savo valdą. Pasitaiko ir taip, kad kaimynai susipyksta, specialiai nupurškia ir dar mums praneša", ‑ teigia „Ekoagros" direktorius.

Praėjusiais metais ši įstaiga gavo 19 skundų: dėl herbicidų ar neleistinų trąšų naudojimo ekologiniuose ūkiuose, piktžolėtus ar per retus pasėlius, galvijų ganymą nesertifikuotose ganyklose, šėrimą įprastiniais pašarais, netinkamas galvijų laikymo sąlygas. Pranešimai apie pažeidimus ne visuomet pasitvirtina. Patikrinus gautas žinias, 2013 m. 6 atvejais ūkis ir jame gaminama produkcija nebuvo sertifikuota. Šiemet sulaukta 4 skundų, iš jų tik vienas buvo pagrįstas.

A. Makarevičius pripažįsta, kad esama tokių, kurie teršia ekologiškai ūkininkaujančiųjų vardą. „Vieni, naudodami leistinas priemones, įmaišo ir sintetinių, taip išnaikina piktžoles ir mano, kad praslys, laukas bus sertifikuojamas. Kiti gudrauja, sakydami, kad tai nuo senų laikų dirvožemyje likusios medžiagos, kurios išsilaiko dešimtmečius. Mėginiai, kuriuos naudojame, brangūs, tačiau pasiteisina, nes apgaules pavyksta atskleisti", ‑ tvirtina įstaigos vadovas.

Pasak A. Makarevičiaus, siekiant geresnio rezultato, vyksta intensyvus darbas su Valstybine augalininkystės tarnyba (VAT) dėl bendro tikrinimo. „Yra atvejų, kai mes patikrinę randame, kad ekologiniame ūkyje buvo naudota chemikalų. Tuo tarpu VAT tikrina tik dokumentaciją ir sandėlius. Kuris ūkininkas įrašys, kad naudojo neleistinus pesticidus? Teisme jie mojuoja dokumentais, kad VAT nieko nenustatė. Bendri tikrinimai leistų išvengti dviprasmybių", ‑ sako „Ekoagros" direktorius A. Makarevičius.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai