Kaunas. Kai gamta nenuspėjama, ekologiniai ūkiai atsiduria pirmoje klimato kaitos fronto linijoje. Vėluojantis pavasaris, kaitra vidurvasarį ar niokojančios liūtys keičia nusistovėjusias ūkininkavimo taisykles ir... didina ekologiškų produktų kainas.

Ekologinį mėsinių galvijų ūkį turintis Mindaugas Kinderis (Utenos r.) nuolat ieško būdų, kaip apsisaugoti nuo vis dažnesnių ekstremalių reiškinių. O jų patiria kasmet, ir vis skirtingų.

„Kelis metus iš eilės pavasarinės sausros kamavo, tai būdavo mažesnė pirmos žolės pjūtis, šiemet dėl lietaus negalima įvažiuoti į laukus. Truputį atsėtų pievų nusipjauti spėjome gegužę, o vėliau jei ir nupjovėme, tai supuvo. Apie Jonines kiek geresnės sąlygos buvo, bet žolės kokybė jau nebe ta. Taigi, šiemet su žole tikrai prastai“, – konstatuoja M. Kinderis.

Pašarų kokybė gali atsiliepti gyvulių sveikatingumui žiemą, todėl augintojas jau dabar suka galvą, kokių priemonių reikės imtis pašarams pagerinti.

Be to, tai išaugino ir gamybos kaštus, technikai teko didesnis krūvis, ją reikėjo ir remontuoti, darbo sąnaudos buvo didesnės. Ar dėl to turės branginti produkciją, M. Kinderis dar nežino.

„Šiemet jau kėlėme kainas, tad kol kas neplanuoju jų keisti. Bet po naujųjų teks peržiūrėti kainodarą, nes ir klimato kaitos pasekmės, ir didėjantys atlyginimai didina ūkio sąnaudas“, – sako ūkininkas.

Teks prisitaikyti prie sunkesnių ūkininkavimo sąlygų

Lojalūs pirkėjai supranta, kad klimato kaita yra viena priežasčių, kodėl ekologiniai produktai brangsta, bet, anot Mindaugo, ne visi turi galimybę tai išgirsti.

„Kai rengiame degustacijas, papasakoju ne tik apie gyvulių auginimą, bet ir apie šienapjūtę, klimato kaitos poveikį, gamybos sąnaudas ir pan. Bet dažnas klientas, kuris užsako jautieną internetu, negirdi ir nežino mūsų problemų, tad nežinau, ar supranta ir klimato kaitos poveikį žemės ūkiui ir dėl to kylančias kainas“, – svarsto M. Kinderis.

Norėdamas šviesti visuomenę jis vykdo edukacijas, anksčiau, kol nebuvo uždraustos dėl ligų pavojaus, rengdavo ir ekskursijas po ūkį. „Kad tiesiog mažintume atskirtį tarp miesto ir kaimo, kad miesto žmonės matytų, kaip čia mes gyvename ir dirbame, iš kur ir kokiu keliu maistas atsiranda ant jų stalo. Tada požiūris dažnai pasikeičia“, – pasakoja Mindaugas.

Jo manymu, svarbu, kad visos atsakingos institucijos ir valdžios grandys skelbtų žinią apie klimato kaitos pasekmes ir informuotų visuomenę. Ir labai pritaria ūkininkams, kurie dalijasi savo kasdienybe ir gyvenimu socialiniuose tinkluose, nes „taip gali vartotojai suprasti, kas vyksta ūkyje.“

O klimato kaita ekologinį ūkininkavimą daro vis sudėtingesnį ir sunkesnį. „Nebus lengva, bet viskas įmanoma. Nuo gamtos nepasislėpsime, ji ir toliau mums įtaką darys, reikės daugiau darbo ir teks prisitaikyti prie pokyčių. Aišku, gamybos sąnaudos dėl to didės, tai ir produkcija kainuos daugiau“, – reziumuoja pažangus ūkininkas.

Vertindamas valstybės ir ES paramą ūkininkaujant klimato kaitos akivaizdoje, jis labiausiai norėtų, kad valdžia netrukdytų dirbti: „Ūkininkai būtų daug laimingesni, jeigu jiems nereikėtų tų išmokų gauti ir galėtų ramiai dirbti be visokių reikalavimų, kurie ne visada yra logiški ir pasverti, ir kad būtų teisingos supirkimo kainos.“

Ekologija – jautresnė rinkai ir išorinių kataklizmų įtakai

M. Kinderio žodžiai patvirtina mokslinių darbų įžvalgas, kad klimato kaitos sukeliami ekstremalūs reiškiniai, tokie kaip karščio bangos, sausros ar liūtys, prisideda prie maisto kainų svyravimų ir ilgainiui prie aukštesnės maisto kainų infliacijos.

Taip interviu portalui manoukis.lt teigė ir mokslininkės – VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. Laima Česonienė ir doc. dr. Daiva Šileikienė.

Kaip klimato pokyčiai atsispindi ekologiškų produktų kainodaroje?

Ekologiški produktai visame pasaulyje tradiciškai yra brangesni už įprastus, tad jų kainos ir vartojimas jautrūs rinkos ir išorinių kataklizmų įtakai.

Ekologinio ūkininkavimo praktikos kai kuriais atvejais gali sumažinti tam tikras klimato kaitos poveikio rizikas, bet dažnai gaunamas mažesnis derlius didesnėmis darbo sąnaudomis, o tai padidina savikainą, todėl ekologiškų produktų kaina didesnė. Be to, ekologiniai ūkiai negali kompensuoti derliaus kokybės ir kiekybės sintetinėmis trąšomis ir pesticidais, dėl to yra pažeidžiamesni dėl klimato kaitos. Mažėjant derliui, gamybos sąnaudos, tenkančios vienam produktui – auga, todėl kainos kyla.

Trumpuoju laikotarpiu ekstremalūs reiškiniai mažina derlingumą ir didina kaštus dėl susidariusių nuostolių, papildomos apsaugos ar laistymo kaštų, todėl tiek įprastų, tiek ekologiškų produktų kainos auga per pasiūlos grandinę.  

Ar yra patikimų tyrimų ar duomenų, rodančių, kad ekologinių produktų kainos Lietuvoje tiesiogiai kyla dėl klimato kaitos poveikio?

Tiesioginių Lietuvoje atliktų ilgalaikių studijų, kurios įrodytų, kaip konkrečiai klimato kaita veikia ekologiškų produktų kainų kilimą, yra ribotai. Išsamios studijos atliktos Europoje ir pasaulyje, kurios susieja klimato pokyčius su maisto kainų didėjimu, Lietuvoje yra atliekamų ekonominių studijų apie ekologinę žemės ūkio gamybą, bet tikslių ilgesnio laikotarpio kainų analizės, kontroliuojančios kitus veiksnius (tai energija, logistika, geopolitika, vartotojų požiūris), trūksta. Todėl tiesiogiai teigti kol kas per drąsu, reikia papildomų duomenų, panelinių (tų pačių ūkių per keletą metų) duomenų ir analizės, atskiriančios klimato efektą nuo kitų infliacinių veiksnių.

Kaip manote, ekologiški produktai labiau ar mažiau jautrūs klimato sukeltiems kainų svyravimams nei įprasti produktai?

Abi sistemos jautrios, bet poveikis ūkininkavimo sistemoms skiriasi. Ekologinės žemės ūkio gamybos ūkiai dažnai turi mažesnį vidutinį derlių ir mažesnį cheminės rizikos buferį, todėl, esant didelėms stresinėms klimato sąlygoms, derlius gali nukentėti neproporcingai. Kita vertus, geresnė dirvožemio struktūra, biologinė įvairovė ir dirvos organinė medžiaga gali padėti atsparumui sausroms ilgesniuoju laikotarpiu.

Ekologiškai ūkininkauti Lietuvoje vis dar brangiau – dėl ribotų vietinių ekologiškų trąšų, darbo jėgos kaštų, sertifikavimo. Klimato kaita didina šias sąnaudas, reikia daugiau investuoti į drėkinimo sistemas, į dirvožemio degradacijos stabdymą. Įprastinės gamybos ūkiai turi technologinius cheminius buferius, kurie trumpuoju laikotarpiu gali apsaugoti derlių, bet ilgainiui intensyvus auginimas gali prastinti dirvos kokybę ir mažinti atsparumą ekstremalioms sąlygoms. Daug kas priklauso nuo konkretaus produkto, ūkio technologijų ir regiono. Iš esmės – abiejų tipų kainos gali labai svyruoti, bet mechanizmai skiriasi.

Ar Lietuvos vartotojai suvokia ryšį tarp klimato kaitos ir ekologiškų produktų kainų?

Lietuvoje yra tyrimų apie vartotojų suvokimą ir apie ekologinės gamybos naudą, tačiau specifinių ilgalaikių mokslinių tyrimų, tiesiogiai atsekančių kainų kilimą vien dėl klimato pokyčių kol kas yra mažai. Tyrimai apie Lietuvos vartotojų elgseną rodo, kad dalis vartotojų supranta tvarumo ir ekologijos sąvokas ir yra linkę keisti pirkimų įpročius, tačiau kaina lieka viena pagrindinių priežasčių, nulemiančių produktų pasirinkimą.

Viešoje erdvėje mažai diskutuojama apie klimato kaitos rizikas žemės ūkiui ir produktų kainoms.

Nors daugeliui vartotojų ekologijos ir klimato klausimai yra žinomi, dalis jų ryšio tarp klimato kaitos ir ekologiškų produktų kainų nesupranta, arba suvokia tik labai bendrais bruožais. Taigi, trūksta paprastų viešųjų komunikacijų ir lokalizuotų pavyzdžių (kaip sausros ar potvyniai paveikė mūsų ūkininką X), taip pat – prieinamų duomenų apie sezoniškumą ir kainų formavimą regioniniu lygiu.

Kokie scenarijai labiausiai tikėtini – ekologiškų produktų kainos augs, stabilizuosis ar galbūt mažės dėl kokių nors sisteminių pokyčių?

Per artimiausią dešimtmetį didesnė tikimybė, kad kainos augs arba bus didesni svyravimai, nebent aktyviai investuosime į prisitaikymą ir grandinių trumpinimą. Pagal tarptautinių tyrimų apie klimato įtaką maisto kainoms rezultatus tikėtini 3 pagrindiniai scenarijai.

Didėjimo scenarijus (tikėtinas) – dažnos ekstremalios situacijos ir ilgalaikis produktyvumo nepakankamumas palaiko arba didina ekologiškų produktų kainas (ypač sezoniškų daržovių, šviežių produktų). Paklausa ekologiškiems produktams augs. Kainos gali kilti iki 10–20 proc. per 5 metus.

Stabilizacijos scenarijus (įmanomas, bet reikalauja veiksmų) – investicijos į prisitaikymą (laistymas, saugyklos, vietinės perdirbimo grandys), didėjanti importo diversifikacija ir geresnė politika gali sumažinti svyravimus ir išlyginti kainas per kelis metus. Kainų augimas lėtėja iki 1 proc. per metus.

Kainų kritimo scenarijus (mažiausiai tikėtinas be sisteminių pokyčių) – kainos mažėtų, jei technologinės inovacijos ir maisto ekonomika leistų ženkliai sumažinti savikainą arba jei rinka susitrauktų, bet tai reikalautų esminių struktūrinių ekologinio ūkininkavimo pokyčių.

Svarbi ES ekologinio ūkininkavimo subsidijavimo politika, stipri Lietuvos vartotojų rinkos plėtra, didinanti ekologiškų produktų paklausą. Jei ES stipriai subsidijuos ekologinį ūkininkavimą ir pereis prie tvarių maisto sistemų, Lietuvos vartotojų rinka išplės ekologiškų produktų paklausą ir jų kainos gali mažėti.  

Kaip manote, ar klimato kaitos poveikis per artimiausią dešimtmetį iš esmės pakeis ekologinio ūkininkavimo struktūrą Lietuvoje?

Tikėtinas tolesnis teigiamas pokytis, bet ne revoliucinis. Galimi poveikiai: didesnis diversifikacijos poreikis (sėjomainos, naujos kultūros), investicijos į laistymą ir dirvos gerinimą, daugiau įrangos ir technologijų (išmanūs šiltnamiai, dronų įveiklinimas), didesnis rinkos koncentravimas arba perskirstymas (aktyvesni, investuojantys ūkiai augs). Galimai didės pereinamųjų ūkių kiekis, smulkūs ūkiai gali būti priversti jungtis į kooperatyvus, nes vieni nepajėgs atlaikyti klimato svyravimų. Lietuvos BŽŪP plane numatyta parama tvarumui ir prisitaikymui – tai svarbu struktūros pokyčiams.

Kiek efektyvi, jūsų vertinimu, yra dabartinė nacionalinė ar ES politika (parama, subsidijos) prisitaikymui prie klimato kaitos ekologiniuose ūkiuose?

Politika yra orientuota teisinga kryptimi, bet reikia didesnio dėmesio specifiniam ekologiškų ūkių prisitaikymui – lengvesnio finansavimo, mokymų, greitesnio administravimo. ES parama yra reikšminga, bet dažnai biurokratiškai sudėtinga, smulkūs ūkiai sunkiai pasinaudoja.

ES lygmeniu yra reikšmingų priemonių – ES Ekologinės gamybos veiksmų planas (2021 m.), BŽŪP parama, kurioje yra klimato ir prisitaikymo komponentai. Tačiau jų efektyvumas priklauso nuo viešųjų investicijų krypties, administravimo paprastumo ir ūkininkų gebėjimo pasinaudoti parama. Vietiniai tyrimai rodo, kad ūkininkų gebėjimas priimti naujoves priklauso nuo informacijos, prieigos prie finansavimo ir infrastruktūros. Lietuvos nacionalinė parama dažnai koncentruojasi į ekologiškų plotų didinimą, bet ne į inovacijas ar klimato rizikos valdymą. Trūksta lankstaus paramos modelio smulkiems ūkiams, kurie yra jautriausi klimato svyravimams ir jų pasekmėms.

Mokslininkės pateikia rekomendacijos politikos formuotojams, kurios padėtų apsaugoti tiek ūkininkus, tiek vartotojus nuo klimato sukelto kainų spaudimo

• Tikslinė parama ūkiams prisitaikyti – subsidijos laistymo ir sausinimo infrastruktūrai, investicijos į vandens talpas, sandėlius, agroekologinių priemonių finansavimas.
• Draudimas ir rinkos rizikos valdymas – skatinti prieinamą žemės ūkio draudimą nuo klimato rizikų ir paramos mechanizmus (kompensacijos ekstremalių nuostolių atveju).
• Skatinti vietinį perdirbimą ir vertės grandinės trumpinimą – mažina priklausomybę nuo tarptautinių tiekimo šokų, stabilizuoja vietos kainas.
• Investicijos į mokslą ir monitoringą – rinkti reprezentatyvius duomenis apie ekologinių žemės ūkio gamybos ūkių derlius, kaštus ir nuostolius dėl klimato; remti taikomąsias žemės ūkio programas (atsparios veislės, žemės ūkio technologijos).
• Vartotojų švietimas – aiškinti ryšį tarp klimato, ūkininkavimo kaštų ir kainų; skatinti sezoninį vartojimą bei lokalią ekologiškų produktų pirkimo praktiką.
• Skaidrumo priemonės rinkai – išsamesnis kainų ir derliaus duomenų pristatymas ir analizė vartotojams, kad pirkėjai galėtų geriau valdyti rizikas kainų kontekste.