Pasvalys. Prieš 25 metus pradėjęs veiklą Lietuvoje ūkininkas iš Danijos toliau rašo savo sėkmės istoriją – žemės ūkio kooperatyve „Baltas lašas“ atidaryta nauja moderni melžiamų karvių ferma.

Hans‘as Christian‘as Nissen‘as (Hansas Kristianas Nisenas) į Lietuvą atvyko 2000 m. ir pirmąją savo įmonę įregistravo liepos 25-ąją – tad ši simboliška diena pasirinkta ir naujos fermos atidarymo šventei.

„Baltą lašą“ Meškalaukyje (Pasvalio r.) jis įsigijo 2007 m. Tai buvo sena 660 vietų rištinio laikymo ferma, kurioje buvo 3 tvartai, iš karvės per dieną vidutiniškai buvo melžiama po 20 l pieno. Dabar vietoje jos stovi 1 840 vietų melžiamų karvių ferma, kurioje šiuo metu GEA 80 vietų karuselė melžia 1 614 karvių, yra veršelių, telyčių tvartai. Per dieną ūkyje primelžiama 43–46 t kokybiško pieno, vidutiniškai iš karvės – iki 35 l per dieną.   

Jau gyvendamas Lietuvoje, turėdamas augalininkystės ūkį, Kristianas sutiko žavią ūkininkų dukrą Rūtą, su kuria sukūrė šeimą ir kartu plėtoja žemės ūkį. Darbščiam ir protingam vyrui gražių žodžių fermos atidarymo šventėje negailėjo ne tik Rūta, bet ir daug kitų žmonių, kurie kartu sprendė ir statė fermą.

Naujos fermos atidaryme juostelę perkirpo ūkio šeimininkai, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, Pasvalio r., „SV technikos“, statybų vadovai

Statyboms prireikė 3,5 metų

Naujos fermos planavimas, informacijos rinkimas, kaip pasakojo Rūta Nissen, truko apie penkerius metus. Kristianas aplankė ne tik visos Lietuvos, bet ir Europos, JAV pažangiausias fermas. Vėliau viską dėliojo galvoje, kompiuteryje, popieriuje, tada reikėjo pasirūpinti projektavimu ir finansavimu.

Statybos pradėtos per pačią krizę, kai viskas labai brango. „Bet mano vyras yra kietas. Jeigu jis turi viziją ir priima sprendimą, tai stovės kaip medis ir viską padarys, – šypsosi Rūta. – Statybos vyko etapais, nuo statybų pradžios iki pabaigos praėjo 3,5 metų – tiek laiko prireikė pastatyti 30 tūkst. kv. m tvartų, t. y. 4 pastatus su milžinišku jungiamuoju koridoriumi ir melžimo karusele, techninėmis ir buitinėmis patalpomis“, – sakė Rūta.

Ne veltui „SV technikos“ komercijos direktorius Mindaugas Urmonas Hans‘ui Kristian‘ui Nissen‘ui įteikė ąžuoliuką – pasak Rūtos Nisen, jos vyras labai tvirtas

Įvairią fermos įrangą tiekė ne viena užsienio firma. O pagrindinę – melžimo karuselę, taip pat pieno atšaldymo sistemą, vadinamą čileriu, selekcinius vartus, bandos sekimo programą tiekė bendrovė „SV technika“. R. Nisen pabrėžė, kad jos specialistai tikrąja to žodžio prasme išpildė Kristiano viziją ir prisidėjo prie sklandaus fermos veikimo.

Kooperatyvo „Baltas lašas“ fermos – 4 tvartai – užima 30 tūkst. kv. m plotą

„SV technikos“ komercijos direktorius Mindaugas Urmonas sakė, jog sunku patikėti, kaip ši vieta pasikeitė ne tik nuo 2007 m., bet ir per pastaruosius 5 metus. „Hanso Kristiano iš Danijos į Lietuvą atvežta patirtis buvo ir yra labai svarbi mūsų žemės ūkiui“, – sakė visus 25 metus bendraujantis su juo M. Urmonas, užsirekomendavęs kaip doras ir patikimas partneris.

O žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sakė lenkiąs galvą prieš tokius ūkius. „Gyvulininkystės ūkių ateitis – technologijos ir skaitmenizacija. Tai ir matome šiame ūkyje, kur gyvena ne tik laimingos, bet ir produktyvios karvės“, – sakė ministras.

Naujoje fermoje sudarytos puikios sąlygos veršeliams

Rūta, šalia kurios sukosi dukros 14-os Elija, 7-erių Mea Sofia ir 5-erių Rea Ana, dėkojo visiems, taip pat ir savo darbuotojams, kurie statybų laikotarpiu darė viską, ko reikalavo situacija.

Technologijas rinkosi pagal kainos ir kokybės santykį

Visada ieškojęs galimybės investuoti, žvalgęsis į Vokietiją, netgi Afriką, Kristianas tokią galimybę rado Lietuvoje. Mūsų šalį jam pasufleravo jo fermoje Danijoje dirbęs lietuvis. „O gal?“ – susidomėjo danų ūkininkas. Ir tas „gal“ tapo labai dideliu verslu ir asmenine laime.

Senojoje Kristiano fermoje, nors karvės dar buvo rišamos, Rūta pamatė visai kitokį ūkininkavimą nei buvo mačiusi savo tėvų ūkyje. „Skirtumas buvo milžiniškas, – sako ji. – Bet jis viską pasidarė sunkiai dirbdamas, savo rankomis ir iš paskolų. Pinigų maišo iš Danijos tikrai neatsivežė.“

Kristianas nėra tas ūkio valdytojas, kuris, viską patikėjęs specialistams, dirba tik vadybinį darbą – fermoje jis lankosi kasdien. Kaip ir Rūta, kuri ūkio gyvenime dalyvauja betarpiškai, nors pripažįsta, kad viską aprėpti tampa vis sunkiau.

Technologijas naujai fermai jie rinkosi pagal kainos ir kokybės santykį. Jau buvo nusižiūrėję kitos firmos melžimo įrangą, bet sulaukė finansiškai geresnio pasiūlymo GEA karuselei. „GEA technologijos kokybiškos, žinomos, turi savo vardą, tad ir pasirinkome jas“, – sakė Rūta.

Beveik trejus metus dirbanti GEA DairyRotor T8900 melžimo karuselė visiškai pasiteisino

Bandoje matyti įvairių kelių veislių karvių, tarp jų – džersių, bet dominuoja Lietuvos žalmargės. Nėra tik holšteinų. „Toks buvo vyro sprendimas – išlaikyti lietuvišką veislę“, – paaiškino Rūta.

Karvės produktyvios – nuo 20 l buvo pasiektas ir 35 l iš karvės paros vidurkis. Yra tokių, kurios per parą duoda 50–70 l pieno.

Racioną pastaruoju metu sustato specialistas Ispanijos. „Visi stebisi tuo, tai netikėtas posūkis. Anksčiau racioną sudarydavo danų specialistas, su kuriuo siejo ilgametis ryšys ir pasitikėjimas. Bet mums patiko ir ispanas – jis turi daug kompleksinių žinių, tad ir jo matymas platus. Tik vienintelis dalykas, kuris mums nepatinka – jo paslaugų galime gauti tik pirkdami tam tikrą produkciją. Nemėgstame tokių prisirišimų, bet dėl jo žinių norėjome jo paslaugų“, – pasirinkimo motyvus paaiškino R. Nisen.

Gyvulių gerovė ūkio vadovams yra vienas svarbiausių dalykų. Pastatai, kaip sakė Kristian‘as, statyti karvėms, o ne žmonėms. Juose gyvuliams sudarytos komfortiškos sąlygos – plačios guoliavietės, aukštos lubos, gera ventiliacija (nors nėra ventiliatorių!), daug šviesos ir kt. Daug investavo į stogą, kuris leidžia išlaikytą vėsą.

Kooperatyve dirba 33 darbuotojai. „Mūsų komandos žmonės tikrai labai geri, didžiuojamės, ir džiaugiamės jais“, – sakė Rūta, pridūrusi, kad ir darbdavys jų labai geras – Kristianas niekada nėra pakėlęs balso, jis visada išlieka ramus, net ir esant ekstremaliai situacijai.

Kokie plėtros planai? „Karvių ferma tai yra tiesiog niekada nesibaigiantis darbas, statybos ir investicijos. Sakyčiau, pasiekėme kažkurio etapo pabaigą ir einame toliau. Jau reikia naujos tranšėjos, nes padidėjo banda, reikia rezervuaro, užsipildys tvartai – prieaugliui reikės daugiau vietos. Dar tvarkome ir senus tvartus, taigi, labai daug dirbame ir nuolat judame pirmyn“, – šypteli Rūta, dešinioji vyro ranka, neslepianti, kad tokiame ūkyje būna daug iššūkių, streso, labai daug darbo.

Į ją darbuotojai gali kreiptis bet kokiu klausimu, nors pati sako, kuo daugiau žino, kuo daugiau kompetencijų įgyja, tuo daugiau supranta, kad dar daug ko nežino.

Svarbiausia karuselėje – rėmo konstrukcija

GEA DairyRotor T8900 melžimo karuselė yra pramoninio tipo, jos konstrukcija pritaikyta dirbti visą parą. Šio modelio karuselių dydis svyruoja nuo 32 iki 120 vietų. Kaip sakė GEA atstovas Tadas Jaramičius, 80 vietų karuselės našumo užtektų melžti 3 kartus 2,5 tūkst. karvių.  

Pamelžtas pienas eina tiesiai į pramoninį čilerį. Yra galimybė pieną melžti tiesiai į pienovežį.

Karuselė turi įdomių techninių sprendimų dėl patogesnio melžėjų darbo, joje užtikrintas gyvulių komfortas ir saugumas, darbo našumas, sąnaudos, pieno kokybė.

Karvės karuselėje stovi tarp pertvarų, kurios neturi jokios kampu, tai leidžia joms saugiai įeiti ir išeiti. Žmonių darbo komfortą užtikrina pakeliamos grindys – melžėja gali pasireguliuoti jų aukštį, kad būtų patogu dirbti, nereikėtų lankstytis.

GEA DairyRotor T8900  melžimo karuselė pasižymi saugumu, pertvaros neturi aštrių kampų, patogi dirbti melžėjoms

Kaip pasakojo bendrovės „SV Technika“ gyvulininkystės skyriaus pardavimų vadybininkas Laisvūnas Aušra, melžimo karuselei ypač svarbi yra rėmo konstrukcija, nes reikia išlaikyti milžinišką svorį – daug sveria pati platforma, kuri sukasi ant riedulių, o kai ant jos užlipa 80 karvių, svoris gali siekti apie 50 tonų. Ir taip kasdien, po kelis kartus per dieną.

„Taigi, platformos, ant kurios sukasi karuselė, montavimas, kaip ir pats platformos suprojektavimas, yra be galo svarbus, reikia turėti patirties, čia negali būti nė menkiausios klaidos, viskas turi būti padaryta preciziškai, nes technologija turi dirbti mažiausiai 20 metų 24/7 režimu, karuselė negali sustoti. Šiuos darbus atliekame prižiūrint specialistams iš pačios GEA įmonės. Tai, kad „SV technikos“ specialistams pavyko tai padaryti, rodo jų aukštą kvalifikaciją ir profesionalumą“, – sakė L. Aušra, pridūręs, kad ši GEA technologija yra laiko patikrinta ir patikima.

„SV Technika“ gyvulininkystės skyriaus pardavimų vadybininkas Laisvūnas Aušra akcentavo GEA melžimo karuselės rėmo konstrukcijos patikimumą

Rinktis robotą ar karuselę dažniausiai svarsto ūkiai nuo 300 iki 500 karvių. L. Aušra sako, kad susėdus aptariami visi variantai, paskaičiuojama, kas ir kiek kainuotų, ir randamas optimaliausias sprendimas. Bet ūkiui nuo 500 karvių, jo manymu, jau labiau verta rinktis karuselę.

Vakarų šalyse jau populiarios ir robotizuotos karuselės. Tačiau Lietuvoje darbo jėga, pripažįsta „SV Technika“ specialistas, dar pigiau atsieina negu tokia investicija.