Kaunas. Praėję metai daugeliui Lietuvos ūkininkų baigėsi be pelno, o kai kuriems – ir su aiškiais nuostoliais. Tai ne tik dar vienas sudėtingas laikotarpis žemės ūkyje, bet ir lūžio taškas, kai ūkiai vis dažniau atsisako plėtros planų ir pereina į išlikimo režimą.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Raimundo Juknevičiaus teigimu, šiandien svarbiausias tikslas daugeliui – ne investuoti, o išsilaikyti. „Daugelis ūkininkų džiaugiasi tik tuo, kad metai nesibaigė taip blogai, kaip galėjo būti“, – sako jis.

Nemažos dalies ūkininkų nuotaikos subjuro dar pavasarį. Ilgai trukusios intensyvios šalnos smarkiai pakenkė sodams, braškynams, o kai kuriuose regionuose visiškai iššalo ir rapsai. Situacijos nepataisė ir vasara – vėsūs, lietingi ir šlapi orai buvo nepalankūs vasarojui, taip pat ir derliaus nuėmimui, o vėsesnis nei įprasta rugpjūtis smogė kukurūzų pasėliams.

Javapjūtė daugeliui kviečių augintojų virto savotiškomis lenktynėmis su gamta – ar spės nuimti derlių, ar lietus jį suniokos. Ne visiems šios lenktynės baigėsi sėkmingai. Tačiau net ir tiems, kuriems pavyko derlių nuimti, pelno nebuvo dėl nepalankių grūdų supirkimo kainų.

O štai kukurūzų augintojai, auginę juos sėklai, LŪS pirmininko žiniomis, net patyrė per 300 Eur/ha nuostolį.

„Dauguma ūkininkų neslepia – jei ne europinės išmokos, situacija visai būtų kritinė. Iš tiesioginės veiklos pelno nėra, todėl išmokos tampa pagrindiniu finansiniu ramsčiu ir galimybe išgyventi“, – pabrėžia R. Juknevičius.

Technika dėvisi, bet atnaujinimas atidedamas

Vienas iš ūkininkų rūpesčių šiandien – technikos būklė. Dirbant sunkiomis, šlapiomis sąlygomis ji dėvėjosi ypač sparčiai. Įprastai pelningesniais metais dalis uždirbtų lėšų būdavo skiriama technikos atnaujinimui ir inovatyvesnių sprendimų įsigijimui.

Šiemet situacija iš esmės kitokia. Savų lėšų nėra, o optimizmo dėl ateities – taip pat. Ūkininkai atsargiai vertina ir bankų paskolas, nes nėra tikri, kad artimiausi metai bus pelningi.

„Dabar ūkininkai nesijaučia tvirtai ir nėra įsitikinę, kad kiti metai bus jiems palankūs“, – apie išblėsusius geresnės ateities lūkesčius kalba R. Juknevičius. Dėl to investicijų planai dažnai atidedami, o sprendimai dėl naujos technikos pirkimo tampa itin apgalvoti.

Jei technika ar įranga sugenda ir jos negali suremontuoti arba remontas kai kuriais atvejais yra jau nenaudingas, ieškodami išeičių, ūkininkai vis dažniau atsigręžia į alternatyvas – naudotą techniką arba žemės ūkio technikos nuomą.

Pasak pašnekovo, nuomos sektorius Lietuvoje gana sparčiai auga, pasiūla plečiasi, o ūkininkai vis aktyviau naudojasi šia paslauga. Tai leidžia dirbti be didelių kapitalo investicijų ir išlikti lankstesniems neapibrėžtoje rinkoje. Šis pokytis tampa ne laikinu sprendimu, o nauja ūkininkavimo realybe.

Nepaisant visko, LŪS pirmininkas nedrįsta tvirtinti, kad naujos technikos pardavėjų laukia labai blogi metai, nes nauja technika vis vien bus perkama. „Palyginti su ES bendru vidurkiu, pardavimų tendencijos skiriasi ir šiemet naujos technikos Lietuvoje nupirkta daugiau. Žinoma, tam įtakos turėjo dar 2024 m. pabaigos ir 2025 m. pradžios investicijos į ūkius, nes buvo sudarytos palankios sąlygos pasinaudoti parama“, – aiškina jis.

Pasak jo, būtent investicinė parama yra vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių ūkiams galvoti apie pažangą. Dažnai būtent ji nulemia sprendimą atnaujinti technikos parką ar investuoti į aukštesnio technologinio lygio sprendimus.

Nauja, išmani technika yra brangi, o be paramos ją įsigyti sudėtinga net ir naudojantis bankų paskolomis. Todėl parama žemės ūkiui tampa ne tik plėtros, bet ir konkurencingumo išsaugojimo priemone.

Pieno sektorius ir pasaulinės rinkos įtaka

R. Juknevičiaus įsitikinimu, kitų metų technikos rinkai įtakos gali turėti dar šiais metais suplanuotos, tačiau neįgyvendintos ūkių investicijos, ypač pieno gamintojų.

Po skaudžios 2023 m. krizės pieno sektorius ėmė atsigauti – supirkimo kainos kilo, todėl 2025 m. pradžioje daugelis pieno gamintojų vėl patikėjo savo veiklos perspektyvomis. Atsiradęs optimizmas paskatino ūkius planuoti investicijas ir užsisakyti techniką bei įrangą. Tačiau šis atokvėpis truko neilgai. Pastaraisiais mėnesiais pieno supirkimo kainos pradėjo staigiai kristi ir, ūkininkų vertinimu, artimiausiu metu gali vėl nusileisti iki 2023-ųjų krizinio lygio.

„Nors dalis ūkių anksčiau prisiimtus įsipareigojimus greičiausiai vykdys, neapibrėžtumas dėl pajamų tiek pieno gamintojus, tiek grūdų augintojus verčia vis atsargiau vertinti ateities sprendimus, nes niekas nesitiki produkcijos supirkimo kainų augimo“, – sako pašnekovas.

Jo teigimu, grūdų augintojams optimizmo neprideda ir pasaulinės rinkos. Prognozuojamas įspūdingas 2025 m. grūdų derlius pasaulyje reiškia didesnius likučius ir tolesnį spaudimą kainoms. Be to, mažėjant gamybos apimtims ir vartojimui, silpnėja ir biokuro žaliavų – rapsų, kukurūzų, kviečių – paklausa.

„Visa tai mažina ūkių pelningumą ir stiprina blogas ūkininkų nuotaikas, nes grūdų kainos gali kilti tik tuo atveju, jei pagrindiniuose pasaulio regionuose derlius nukentėtų dėl stichinių nelaimių“, – Lietuvos ūkininkų nuotaikas, laukiant naujo sezono, įvardija R. Juknevičius.