Kaunas. Sodininkai ir daržininkai dėl šalnų fiksuoja didžiulius nuostolius ir nerimauja, kad jei jos kartosis, derlius gali visai neatsigauti. Žemės ūkio ministerija savo ruožtu ragina fiksuoti patirtas žalas.

Uogų augintojai teigia, kad ankstyvojo derliaus beveik nebus, o koks bus vėlyvasis, kalbėti dar anksti. Daržininkai sako nuostolius pastebintys ne iškart po šalnų, o kiek vėliau.

Kone visą derlių pasiėmė šalna

Apie 180 ha dydžio „Žiežmarių sodų“ direktorius Kipras Sirtautas BNS teigė, kad nušalo daugiau negu 90 proc. obelų žiedų. Pasak jo, situacija labai prasta.

„Visi rudi žiedai, derliaus nebus, tikrai obuolių neužauginsime“, – BNS sakė jis. 

Pasak K. Sirtauto, koks bus derlius iš likusių žiedų, bus aišku po maždaug poros savaičių, kai pasirodys užuomazgos.

„Žemaūgės obelys vos ne 100 proc. bus tuščios, gal aukštesniuose medžiuose viršūnėse kažkas bus, bet labai prasta situacija“, – pridūrė jis. 

„Žiežmarių sodų“ direktoriaus tikinimu, nuo šalnų apsaugoti tokio dydžio sodų neįmanoma, net jei tam ruošiesi.

„Ruošėmės: tręšėme medžius, kad apsaugotume žiedus, bet kelias naktis iš eilės buvo beveik 4 laipsniai šalčio, tad neįmanoma apsaugoti“, – BNS kalbėjo „Žiežmarių sodų“ vadovas.   

Nušalo smidrai, ankstyvosios bulvės 

Kaip tikina Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas, iškart po šalnų, kurios labiausiai siautėjo po Šiaurės Lietuvą, Anykščių kraštą, dar nematyti realių padarinių. 

„Stebime situaciją, ji kol kas nerami, bet apie konkrečius nuostolius dar anksti kalbėti“, – BNS sakė jis. 

Anot LDAA valdybos pirmininko, smidrai pašalo, tad juos teks utilizuoti.

„Nebėra ką skinti, nors juos auginę ūkininkai ir laužus degino, ir kitų priemonių ėmėsi“, – pridūrė P. Andriejavas.

Ankstyvųjų bulvių augintojai, kurie neturi laistymo sistemų, irgi jaučia šalnų apkandžiojimą. Tačiau P. Andriejavas sako, kad Lietuvoje ankstyvąsias bulves auginančius ūkių yra mažai.

„Ūkininkai jau stengiasi auginti tokius plotus, kuriuos gali apsaugoti nuo šalnų, nes jų padaromi nuostoliai didžiuliai“, – teigė jis.

Kai kuriuose laukuose, kur burokėliai ir morkos buvo sudygusios, irgi yra šalnų pėdsakų. 

„Bet parodys laikas, kaip tai paveiks, ar išeis į žieduolius, kurie sunaudoja daug augalų energijos ir dėl to nebeauga šaknys“, – teigė P. Andriejavas. 

Uogininkai: užaugs 20 proc. pernykščio derliaus

4 ha braškių auginančios Žymaičių šeimos atstovė 21-erių Regina BNS sakė, kad šiemet šalnos reikšmingos.   

„Šiemet šalnos ir vieną rytą, ir kitą, kelis nebuvo ir vėl – tris iš eilės. Ilgos ir dažnos, todėl skausmingos. Nieko neliko iš tų braškių, kurios nebuvo pridengtos, o iš tų, kurias dengėme, bus, bet kaina irgi bus kosminė“, – svarstė ji.  

Lietuvos uogų augintojų asociacijos pirmininkas Tautvydas Gurskas sako, kad uogų augintojus šalnos apkandžiojo jau trejus metus iš eilės. 

„Visos ankstyvosios braškės nušalo, net ir ten, kur buvo apdengtos agroplėvele. Tik dviguba agroplėvelė pagelbėjo.

Ankstyvosios šilauogės nušalo, serbentų, gali būti, kad nebus, nebent krūmų viršūnėse, jeigu jie aukštesni, nes nuo žemės 40–50 cm visi lapai nujuodo.

Remontantinės avietės visiškai nušalo, turės iš naujo atauginėti. Aktinidijos nušalo jau seniai. Vynuogių ūgliai irgi nušalo“, – kalbėjo Asociacijos vadovas.  

Pasak jo, šalnos mažiausiai pakenkė sausmedžiams: „Spėjo peržydėti tomis šiltomis dienomis prieš Velykas. Sausmedžiai turi lapelių ir po jais pasislepia užuomazgos arba žiedai ir taip jų nenuvirina šalna“.  

T. Gurskas įsitikinęs, kad valstybė turėtų finansiškai remti augintojus įsigyti uogų apsaugos tunelius – lankus, aptrauktus atsparia plėvele.  

„Visa ateitis yra tuneliuose, nes kuo toliau, tų šalnų daugės, o tuneliuose galima auginti ir trešnes, ir šilauoges, gervuoges, ir serbentus, ir braškes, net vynuoges“, – teigė Asociacijos vadovas. 

Ministerija ragina fiksuoti žalą

Nesiliaujant šalnoms Žemės ūkio ministerija savo ruožtu primena, kad patyrę nuostolių ūkininkai turėtų kreiptis į savivaldybes, parašydami nustatyti žalą.

Ministerijos teigimu, svarbu ir tai, kad šalnos yra priskiriamos prie išimtinių aplinkybių – meteorologinių reiškinių, turinčių didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui (kai tinkamas įsipareigojimų vykdymas yra neįmanomas). Tad esant tokioms sąlygoms paramos gavėjai, įgyvendinantys Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos ar Strateginio plano projektus, galėtų būti atleidžiami nuo įsipareigojimų ir jiems sankcijos būtų netaikomos.

Tam paramos gavėjai turėtų informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) apie šalnų padarytą žalą per 15 darbo dienų nuo tada, kai apie tai sužinojo. Jie taip pat turėtų pateikti NMA dokumentus, kurie patvirtintų, kad tokios aplinkybės buvo ir kad dėl jų paramos gavėjai negalėjo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų.